Atila: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2) (robotas Keičiama: hu:Attila hun király |
|||
Eilutė 50:
Apie Atilos gyvenimą tarp [[435]] ir [[439]] m. nieko nežinoma, tačiau galima daryti prielaidą, kad tuo metu jis kariavo keletą karų su barbarų gentimis į šiaurę ir rytus nuo savo pagrindinių valdų. Tuo metu hunai taip pat įsiveržė į [[Persijos imperija|Persijos imperiją]]. Tačiau [[Armėnija|Armėnijoje]] persai kontratakuodami nugalėjo Bledą ir Atilą ir jie atsisakė pastangų užkariauti Persiją. [[440]] m. jie vėl pasirodė prie imperijos sienų, užpuolė pirklius šiauriniame Dunojaus krante pagal sutartį įrengtoje prekyvietėje. Atila ir Bleda grasino tolesniu karu, teigdami, kad bizantiečiai neišpildė savo sutartinių įsipareigojimų ir, kad Marguso [[vyskupas]] buvo perėjęs Dunojų ir išniekino karališkuosius hunų kapus Dunojaus šiauriniame krante. jie persikėlė per Dunojų ir siaubė [[Ilyrija|Ilyrijos]] miestus ir tvirtoves esančias palei upę, tarp jų ''Priscus'', ''Viminacium'' miestus.
Tuo metu Teodosijus buvo sumažinęs Padunojo gynybą, reaguodamas į [[Geizerikas|Geizeriko]] vadovaujamų vandalų [[Kartagina|Kartaginos]] užėmimą [[440]] m. ir [[Sasanidų dinastija|Sasanidų dinastijos]] valdovo Jazdegerdo II-ojo įsiveržimą į Armėniją [[441]] m. Tai leido Bledai ir Atilai [[441]] m. nesunkiai sumušti negausias bizantiečių pajėgas pasienyje ir per [[Ilyrija|Ilyriją]], [[Mezija|Meziją]] ir [[Trakija|Trakiją]] įsiveržti į Balkanus. Hunų kariuomenė užėmė ir išžudė ''Viminacium'', ''Sigindunum'' (dabartinis [[Belgradas]]), ''Margus'' ir ''Sirmium'' miestus prieš sustabdydami tolesnius veiksmus. Po ilgų derybų bizantiečiams pavyko sudaryti taiką
Atila ir Bleda atsakė savo kampanijos atnaujinimu [[443]] m. Puldami palei Dunojų, jie užpuolė karinius centrus Ratiaroje ir sėkmingai apgulė ir užėmė ''Naissus'' (šiuolaikinis [[Nišas]]) naudodamiesi [[taranas|taranais]] ir apgulties bokštais. Tai buvo naujos priemonės hunų ginkluotėje. Paskatinti sėkmės jie užėmė ''Serdica'' ([[Sofija]]), Filipopolį ([[Plovdivas]]) ir Arkadiopolį. Netoli Konstantinopolio jie susirėmė ir nugalėjo bizantiečių pajėgas ir buvo sustabdyti nuo Konstantinopolio puolimo tik dėl to, kad neturėjo pakankamų apgulties įrengimų galinčių įveikti masyvias miesto sienas. Teodisijus pripažino pralaimėjimą ir išsiuntė dvaro pareigūną anatolijų derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, kurios šį kartą buvo griežtesnės nei ankstensės sutarties: imperatorius sutiko sumokėti 6 000 romėniškų svarų (apie 1 963 kg) aukso kaip baudą už ankstesnės sutarties nesilaikymą; metinė duoklė buvo patrigubinta iki 2 100 romėniškų svarų (apie 687 kg) aukso; išpirka už bizantiečių belaisvius išaugo iki 12 solidų. [[445]] m. Atila nužudė savo brolį Bledą.
| |||