Antanas Tomas Bukota: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Vikifikavimas, replaced: → (9), - → – (3), #f → # f (11) using AWB |
||
Eilutė 15:
}}
'''Antanas Tomas Bukota''' gimęs [[1808]]m. [[Kievinė]] (tikrasis vardas Tamošius) Marijampolės apskrities Liudvinavo valsčiuje, (lenkų kultūron įėjęs Bukaty pavardės forma).
== Biografija ==
Būdamas 23 metų, Paryžiuje įstojo į kelių bei tiltų statybos aukštąją mokyklą. Studijuodamas išmąstė istorinius įvykius, kurių jis pats tapo auka. Savo mintis Bukota sumanė paskelbti sukilimo istorijos knygos forma, bet pavyko išleisti to veikalo vien tik pirmąjį tomą – iki sukilimo pradžios – lenkų kalba: Lenkijos byla, iškelta kardo ir politikos teismo 1830 metais (Paryžius,1833 m.). Jame mėginamos analizuoti sukilimo priežastys. Knyga parašyta su istoriosofiniu užmoju. Antroji Bukotos filosofinė knyga Lenkija apostazėje, arba vadinamąjame galo-kosmopolitizme. Šį Bukotos veikalą [[Adomas Mickevičius|Mickevičius]] apibūdino kaip „filosofiškai matematišką sistemą, kurioje slypi labai gili mintis, kurioje pirmą kartą tautų misijos klausimas virsta naujųjų amžių filosofijos klausimu“. Bukota esąs filosofas, kuris savo sistemą pastatęs ant istorijos pagrindų ir duomenų, gautų iš spekuliatyvinės vokiečių filosofijos.
Baigęs studijas emigravo į [[Kanada|Kanadą]], kur dirbo prie geležinkelių tiesimo. Užsidirbęs šiek tiek pinigų, nuo 1840 m., sugrįžo į Paryžių ir pasinėrė į kultūrinę veiklą. Antanas Bukota buvo vienintelis emigracijos rašytojas Paryžiuje, kuris '''Hoene-Wronskiu''' domėjosi teigiamąją prasme, stengėsi kai kurias jo filosofines, technologines bei matematines idėjas pritaikyti Lenkijos-Lietuvos bylai.
[[1849 m.|1849]] metais kunigaikštis [[Konstantinas Adomas Čartoriskis]] iniciatyvavo, kad Paryžiuje butu atidaryta „Aukštesnioji lenkų mokykla“,[[Paryžiaus apskritys|Montparnasse]] Paryžiuje. Direktoriaus vietai užimti, Prancūzijos švietimo ministerija nustatė egzaminus. '''1849-12-19''' verčiant iš lotynų į prancūzų kalbą, Bukota išlaikė pirmuoju iš 14 kandidatų; '''1849-12-24''' gamtos ir matematikos – pat pat pirmuoju iš 9 kandidatų, parodydamas didesnes žinias, kaip egzaminatoriai. Laimėjęs konkursus, Bukota tapo pirmuoju jos direktoriumi. Nors Bukota, 1849 m. Paryžiuje gavęs aukštesnės mokyklos direktoriaus vietą, vėlesniais metais reiškėsi labiausiai matematikos filosofijoje.
Eilutė 29:
Bukota siekė matematines ir technologines žinias panaudoti mesianistinės filosofinės sistemos, kuri paaiškintų žmogaus būtį, kūrimui. Sekdamas Hegeliu, Bukota tikėjo pažanga ir nagrinėjo šio proceso veiksmą. Jo supratimu, jėgos, padedančios siekti pažangos, glūdinčios pačiame žmoguje. Jis tyrinėjo tų jėgų variacijas ir evoliuciją. Bukota įžvelgė tokių keturių jėgų buvimą:
# fizinės gerovės siekimas (nuo paprastų materialinių vertybių iki ištaigingumo);
# dvasinės gerovės siekimas (kūrybos laisvės ir kultūrinių vertybių vartojimo);
# siekimas savo socialinės padėties išlyginimo (teisėtumo teisine prasme);
Eilutė 35:
Šiuo aspektu jis domėjosi filosofijos istorija. Remdamasis spekuliatyviosios vokiečių filosofijos principais, jis tyrinėjo įvairių tautų vaidmenį istorijoje. Pasak Bukotos, senovės [[indai]], [[kinai]], [[Egiptas|egiptiečiai]] siekė tiktai materialinės gerovės, dėl to tarpusavyje kovojo. Karas skatino ieškoti būdų, kaip geriau apsiginti.
Bukota tyrinėjo žmonių tarpusavio bendravimo galimybes, ginčų metodiką. Jis manė, kad dialogas įmanomas ne su visais žmonėmis (dalis žmonių nesileidžia į jokias diskusijas, nes mano, kad tik jie teisūs
Bukota turejo nepaprastu gabumų, aukštos moralės ir tvirtos sveikatos. Perskaito vieną kartą tekstą ir gali pakartoti pažodžiui. Mokėjo 10 kalbų, tarp jų [[Hebrajų kalba|hebrajų]] ir [[Lietuvių kalba|lietuvių]], kaip savo gimtąją kalbą. Prieš rašydamas, mintis gerai apmąstydavo, sėdęs rašyti, rašė greitai ir be jokių pataisų. Buvo religingas, gerai susipažinęs su [[Biblija|Šv. Raštu]]. Labai mėgo vienumą ir tylą. Paskutinius gyvenimo metus, Bukota besiversdamas matematikos pamokomis, gyveno ''Šv. Kazimiero prieglaudoje'' Paryžiuje, kur nesirgo, staiga '''1876-10-19 mirė'''. Buvo rastas nebegyvas savo kambaryje, besėdintis prie rašomojo stalo. Parašė [[Filosofija|filosofijos]], aukštosios [[Matematika|matematikos]], [[Astronomija|astronomijos]] veikalų, atsiminimų apie 1830–1831 m. sukilimą
== Šaltiniai ==
* Lietuvių enciklopedija; Vatslovas Biržiška
* Visuotinė lietuvių enciklopedija; mokslinė redakcinė tarnyba: pirmininkas
* Kultūros barai; 1992 m.
* Tomasz Pomian / t. y. Antanas. Tamošius Bukota /. Sprawa Polski wywolana przed sąd miesza i polityki w r. 1830 m. Paryž 1934 m.
* Paryž: Niedżwiecki 1844 m.
* Adam Mickiewicz. Wyklady o literaturze slowianskiej o. c. T. 4.
* Trzy grzechy śmiertlene Polski. Przez Autora "Polski w Apostazii i w Apoteozie". Paryž 1887 m.
{{DEFAULTSORT:Bukota Antanas Tomas}}
| |||