21:01, 6 balandžio 2011 versija taisyti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai red. ← Prieš tai darytas keitimas		12:16, 23 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S Vikifikavimas, replaced: → (5), 1938-1970, → 1938–1970, (2), - → – (13) using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 29: }} '''Alfonsas Nyka-Niliūnas''' (tikroji pavardė '''Alfonsas Čipkus''', gimė [[1919]] m. [[liepos 15]] d. [[Nemeikščiai\|Nemeikščiuose]], [[Utenos apskritis\|Utenos apsk.]]) – vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas, [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija\|Lietuvos nacionalinės premijos]] lauretas, VDU garbės daktaras. Buvo [[Aidai (žurnalas)\|Aidų]] redakcijoje, vienas „[[Literatūros lankai\|Literatūros lankų]]“ redaktorių. Eilutė 36: Tiksli gimimo data nežinoma, bet manoma, kad gimė [[1919]] m. [[liepos 15]] d. [[Nemeikščiai\|Nemeikščių kaime]]. [[1938]] m. baigė [[Utenos gimnazija\|Utenos gimnaziją]]. 1938–[[1939]] m. [[Kaunas\|Kaune]] [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Vytauto Didžiojo universitete]] pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. [[Vytautas Mačernis\|Vytauto Mačernio]] ir [[Bronius Krivickas\|Broniaus Krivicko]] studijų draugas. Vėliau porą metų tęsė šias studijas [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universitete]], kurį [[1942]] m. baigė. [[1944]] m. persikėlė į Vakarus. [[Tiubingeno universitetas\|Tiubingeno]] ir [[Fribūro universitetas\|Fribūro]] universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias. Negana to, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda. Baigęs studijas nuo [[1949]] m. apsigyveno [[Baltimorė]]je ([[JAV]]) ir iki pat pensijos dirbo [[Kongreso biblioteka\|Kongreso bibliotekoje]] [[Vašingtonas\|Vašingtone]], redagavo straipsnius, knygas. Eilutė 47: Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo [[1946]] m. [[Tiubingenas\|Tiubingene]]. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos teologija“ (1985 m.). Pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų ([[Charles Baudelaire\|Ch. Baudelaire]], [[Arthur Rimbaud\|A. Rimbaud]], [[Paul Claudel\|P. Claudel]], [[Henri Michaux\|H. Michaux]]), vokiečių ([[Stefan George]]), anglų ([[T. S. Eliot]]) ir italų ([[Giacomo Leopardi]]) poezijos. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą“. Iš poetų svarbiausias buvo Ch. Baudelaire, o iš filosofų -– [[Martin Heidegger\|M. Heidegeris]]. Drauge su [[Kazys Bradūnas\|Kaziu Bradūnu]], [[Juozas Kėkštas\|Juozu Kėkštu]], [[Henrikas Nagys\|Henriku Nagiu]] dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Pirmą kartą ji išleista [[1951]] m. Joje buvo įtraukta [[1944]] m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba. Be poezijos ir vertimų reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva [[1952]] m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai“ -– vienintelis tik literatūrai skirtas išeivijos žurnalas. Šio žurnalo stiprioji pusė buvo kritika. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos beveik nesireiškė kritikoje. Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai“ du tomai (1: ~~1938-1970~~1938–1970, 1998; 2: ~~1970-1998~~1970–1998, 1999 m.). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai ([[Antrasis pasaulinis karas]], pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas. [[1997]] m. A. Nykai-Niliūnui paskirta [[Lietuvos nacionalinė premija]]. === Kūrybos ypatybės === A. Nykai-Niliūnui būdingi du eilėraščio modeliai -– simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai. <ref name="vadovelis">[[Viktorija Daujotytė\|V. Daujotytė]], [[Elena Nijolė Bukelienė\|E. Bukelienė]] „Lietuvių literatūra. XX a. vidurys ir antroji pusė (1940 - 1995). Vadovėlis XII klasei“ K.: „Šviesa“, 1995</ref> Skaitant A. Nykos-Niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė -– paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas. Pats A. Nyka-Niliūnas ieško tiesos per save. Jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos -– daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo <ref>[[Liūtas Mockūnas\|L. Mockūnas]] (sud.) „Egzodo literatūros atšvaitai“ Vilnius: Vaga, 1989</ref> ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles. Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų. A. Nyka-Niliūnas artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta. Eilutė 67: === Bibliografija === * Orfėjaus medis: eilėraščiai. 2-asis leidimas. -– Chicago: V. Saulius, 1954. kiti leidimai: 1953. * Balandžio vigilija: eilėraščiai. -– Chicago: V. Saulius, 1957 * Išduotas medis: eilėraščiai. -– Chicago: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1971 * Vyno stebuklas: eilėraščiai. -– Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1974 * Žiemos teologija: eilėraščiai. -– Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1985 * Būties erozija: eilėraščiai. -– Vilnius: Vaga, 1989 * Temos ir variacijos: literatūra, kritika, polemika. Vilnius: Baltos lankos, 1996 * Eilėraščiai. -– Vilnius: Baltos lankos, 1996 * Dienoraščio fragmentai. -– Willowbrook: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1998. I t.: 750 p.; II t.: 540 p.; 750 p. == Šaltiniai ==

Alfonsas Nyka-Niliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų