Šventoji (Palanga): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikifikavimas, replaced: → , (1632-1648) → (1632–1648) (4) using AWB |
|||
Eilutė 18:
}}
'''Šventoji''' – [[kurortas|kurortinė]] gyvenvietė Baltijos pajūryje, [[Palangos miesto savivaldybė]]s šiaurėje, 12
Gyvenvietėje stovi 39 m aukščio [[Šventosios švyturys]], [[Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia]], [[Palangos Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla|bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla]], ambulatorija, paštas. Yra daug viešbučių, upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada, miške prie kelio [[Klaipėda]]-[[Liepoja]] – [[Šventosios kapinės]]. Šiauriniame Šventosios pakraštyje, kur baigiasi gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, yra [[Būtingės naftos terminalas]]. Pro čia kelias veda į [[Latvija|Latvijos]] miestus Liepoją ir [[Ryga|Rygą]].
Eilutė 27:
Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie upės žiočių. Čia randami archeologiniai radiniai, siekiantys 3000 m. pr. m. e. Spėjama, kad [[Šventoji (Baltija)|Šventosios]] žiotyse prekyvietė ir uostas buvo jau prieš 1000 metų. [[1422]] m. [[Melno taika]] nustatė sieną tarp [[LDK]] ir [[Livonija|Livonijos]], kuri ėjo per Šventosios upę.
[[1520]] m. pastatyta [[Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia]]. Vietos gyventojai daugiausia buvo [[kuršiai]] žvejai. Šventoji pažymėta [[1542]] m. H. Celijaus žemėlapyje. XIV–XVII a. Šventoji minėta [[Hanza|Hanzos]] pirklių maršrutuose [[Karaliaučius]]–[[Ryga]]. Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už [[Palanga|Palangą]] – XVI a. [[Šventosios uostas]] buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su [[Klaipėda]], čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas.
[[1589]] m. [[Abiejų Tautų respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas. Užsienio laivai [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uostą]] ypač intensyviai lankė [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] (
Vladislovas Vaza [[1639]] m. [[vasario 16]] d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą [[Georgas Vilhelmas|Georgą Vilhelmą]] išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per [[Dancigas|Dancigą]], o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 % prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, bei atkreipia Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją. [[1639]] m. [[žemaičiai]] sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves.
| |||