Elbasanis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Miestas išsidėstęs kalnuotoje vietovėje, apie 150 m virš jūros lygio, dešiniajame [[Škumbinis|Škumbinio]] upės krante. Elbasanis yra įsikūręs apie 54 km į pietus nuo [[Tirana|Tiranos]] ir 82 km į rytus nuo [[Duresis|Duresio]], 135 km i šiaurę nuo [[Korčia|Korčios]]. Per miestą eina svarbus [[Duresis|Duresio]]–[[Pogradecis|Pogradecio]] geležinkelis, vienas svarbiausių plentų į kaimyninę [[Makedonija|Makedoniją]].

Elbasanis – ūkio regiono centras ir vienas didžiausių šalies pramonės centrų su išvystyta juodosios [[metalurgija|metalurgijos]], maisto, [[tekstilė]]s, medienos pramonė. [[Alyvuogė|Alyvuogių]], [[vaismedis|vaismedžių]], [[tabakas|tabako]], [[medvilnė]]s, [[javai|javų]] ir [[daržovės|daržovių]] auginimo centras. Kraštotyros ir švietimo muziejai, pedagoginis institutas.

Elbasanis ir jos apylinkės yra vienos iš seniausiai apgyvendintų [[Albanija|Albanijos]] vietų; pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]] laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat randama ir kitų [[priešistorė]]s -– [[žalvario amžius|žalvario]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] -– gyvenviečių liekanų. Jau senovės laikais dabartinis miestas ir jo apylinkės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų -– [[ilyrai|ilyrų]] genčių, kurios iš dalies buvo veikiamos šalimais egzistavusios [[graikai|graikų]] civilizacijos.

Dabartinio miesto šaknys glūdi [[antika|antikos]] laikais, dabartinėje miesto teritorijoje [[romėnai|romėnams]] I a. įkūrus didelę tvirtovę, kuri [[Romos imperija|romėnų]] laikais buvo žinoma kaip '''Masio Skampa''' ({{la|Masio Scampa}}) vardu; [[Ilyrų kalba]] ''skampa'' reiškia „uola, viršūnė“. Ilganiui miestui augant ir plečiantis, nuo III ir IV a. sandūros, miestas yra žinomas kaip '''Hiskampis''' ({{la|Hiscampis}}) vardu. Miestas buvo svarbus prekybos centras, išsidėstęs svarbaus prekybos kelio -– ''Via Egnatia'' -– dviejų atšakų sankirtoje, vedusioje į to meto svarbius [[Balkanai|Balkanų]] miestus -– [[Apolonija|Apoloniją]] ir [[Dirachijus|Dirachijų]]. Miestas buvo svarbus ankstyvosios [[krikščionybė]]s centras: mieste buvo keletas [[bažnyčia|bažnyčių]], [[vyskupas|vyskupo]] rezidencija. Vėlyvosios antikos laikais dėl [[didysis tautų kraustymasis|didžiojo tautų kraustymosi]] padažnėjusų [[barbarai|barbarų]] ([[ostgotai|ostgotų]]) antpuolių miestas sunyko ir neteko didesnės ekonominės bei socialinės reikšmės.

Ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s žlugus [[Romos imperija]]i, dabartinės miesto apylinkės atiteko [[Bizantija]]i. VI a. imperatoriaus [[Justinianas Didysis|Justiniano Didžiojo]] iniciatyva sunykusį miestą buvo bandoma atgaivinti ir apsaugoti sutvirtinant jį naujaus įtvirtinimais, tačiau tuo metu į [[Balkanai|Balkanų]] regioną ėmus intensyviai skverbtis [[bulgarai|bulgarų]] protėvių gentims ir [[slavai|slavams]], miestas per 200 metų buvo galutinai sunaikintas ir apleistas. Nuo VI a. palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių -– dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių. Nepaisant slavų migracijos, dabartinės miesto apylinkėse tuo laikotarpiu egzistavo gana gausi [[rumunai|rumunams]] artima [[arumunai|arumunų]] tauta.

Viduramžiais dabartinio miesto apylinkės priklausė [[Bizantija]]i. Kurį laiką miesto apylinkės priklausė [[Bulgarija|Bulgarijos]] karalystei. [[1204]] m. ketvirtojo [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygio]] metu [[kryžiuočiai|kryžiuočiams]] užėmus [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]] ir [[Bizantija]]i kurį laiką suskilus į kelias valstybes, XIII a. miestas tapo pavaldus [[viduramžiai|viduramžių]] [[Graikija|Graikijos]] valstybei -– [[Epyro Despotija]]i, vėliau [[Serbija|Serbijos]] karalystei, kol galiausiai XIV a. pabaigoje dabartinio miesto teritorija atiteko [[Osmanų imperija]]i.

XX a. pradžioje miestas tapo vienu iš albanu kultūrinio ir tautinio atgimimo centrų, mieste buvo įkurta pirmoji šalyje [[mokytojų seminarija]]. Tačiau dėl islamo svarbos ir istorinio vaidmens šiame mieste bei [[jaunieji turkai|„Jaunųjų Turkų“]] įtakos, miestas kurį laiką buvo albanų [[švietimo reforma|švietimo reformų]] pasipriešinimo centru, ypatingai priešindamasis siekiui [[arabai|arabų]] rašmenis keisti lotyniškaisiais.

[[Komunizmas|Komunistinės]] diktatūros laikais miesto reikšmė išaugo, buvo vykdoma sparti [[industrializacija]], miesto plėtra. Po [[diktatūra|diktatūros]] žlugimo miestas, kaip ir visa šalis, patyrė didžiulį nuosmukį. [[1997]] m. [[ekonominė krizė|ekonominės krizės]] metu mieste kilo neramumų, susirėmimų su policija.

Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, mieste ir jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, [[Romos imperija|romėnų]] ir [[Bizantija|bizantinės]] epochos statinių liekanų (IV-VIV–V a. [[bazilika|bazilikos]] griuvėsiai). Išlikę XV a. turkų tvirtovės sienos ir bokštai, perstatyti XIX a., XIV–XVI a. mečetės, gyvenamieji namai. Netoli miesto esančioje [[pravoslavai|pravoslavų]] vienuolyno bažnyčioje yra palaidoti [[serbai|serbų]] šventojo ir [[Duklija|Duklijos]] karalystės valdovo [[Jovanas Vladimiras|Jovano Vladimiro]] ({{sr|Јован Владимир}}) palaikai.

Komunistinės didktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų. pramonės įmonių; vienas didžiausių šalies pramoninių kompleksų -– [[plienas|plieno]] kombinatas ([[1974]] m.).

Dabartiniais laikais pastatyta administracinių ir gyvenamųjų namų, mečečių.