Gumbinės apygarda: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gumbinės apygarda''', '''Gumbinės administracinė sritis''' ({{de|Regierungsbezirk Gumbinnen}}, {{pl|Rejencja gąbińska}})  – [[1818]]-–[[1871]]  m. (formaliai nuo [[1808]]  m. [[gruodžio 16]] d.) [[Prūsijos karalystė]]s [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]], 1871-1871–[[1918]]  m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], 1918-1918–[[1933]]  m. [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]], 1933-1933–[[1945]]  m. [[Trečiasis Reichas|Trečiojo reicho]] administracinis teritorinis vienetas. Centras  – [[Gumbinė]].

Sudaryta per [[1815]]-1818 –1818 m. reformą po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] vietoj [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[Lietuvos departamentas|Lietuvos departamento]]. Apygardą administravo [[Gumbinės karo ir domenų rūmai]]. Apygarda apėmė pagrindinę [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] dalį ir [[Mozūrija|Mozūriją]].

Nuo 1815  m. Gumbinės apygardai buvo priskirtos 9 savivaldžios apskritys (''Landkreis''), turėjusios savo [[landratas|landratus]]:

* [[Stalupėnų apskritis]] (''Stallupönen'')

[[vaizdasVaizdas:Ostpreussen 1905.svg|thumb|left|Gumbinės apygarda iki 1905  m.]]

Mažosios Lietuvos lietuviškos apskritys sudarytos vietoj 3 didelių apskričių (Hauptamt)  – Tilžės, Ragainės ir Įsruties. [[Klaipėdos apskritis]], buvusi Lietuvos departamente, [[1816]]  m. [[rugsėjo 1]] d. prijungta prie sudarytos [[Karaliaučiaus apygarda|Karaliaučiaus apygardos]]  – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamento]] sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818  m. Gumbinės apygardos plotas buvo 15 880  km², iš jų lietuviškų apskričių - – 10 000  km².

** [[Darkiemio apskritis]], nuo [[1938]]  m. ''Angerapės apskritis''

** [[Lankos apskritis]] (Pakalnės apskritis), 1938  m. ''Elchniderungo apskritis''

** [[Pilkalnio apskritis]], nuo 1938  m. ''Šlosbergo apskritis''

** [[Stalupėnų apskritis]], nuo 1938  m. ''Ebenrodės apskritis''

** [[Aleckos apskritis]], nuo [[1933]]  m. ''Troiburgo apskritis''

** [[Luko apskritis]] (''Leko'')

[[1896]]  m. Tilžė ir [[1901]]  m. Įsrutis tapo laisvaisiais miestais ir sudarė miestus-apskritis. [[1905]]  m. įkūrus atskirą Alenšteino (Alnaštyno) apygardą, prie jos prijungta Gumbinės apygardai priklausanti rytinė Mozūrija. Gumbinės apygardai palikta tik Aleckos apskritis.

Nuo [[1939]] iki [[1944]]  m. pabaigos apygardai priskirtas nacių Vokietijos aneksuotas [[Klaipėdos kraštas]] ([[Klaipėdos apskritis]], [[Pagėgių apskritis]] ir [[Šilutės apskritis]]). Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], pagal 1945  m. [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijos]] nutarimus, Gumbinės apygardos teritorijos (be [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]) 6621  km² pavesta administruoti [[TSRS]], 2778  km² - – Lenkijai.<ref>{{VLE|VII|280|[[Algirdas Matulevičius]]|Gumbinės apygarda}}</ref>

1818  m. apygardoje gyveno 378 000 žmonės, iš jų dešimtyje lietuviškų apskričių  – 273 460 žmonės. Iš jų miestuose gyveno 34 970 žmonių. Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1818  m. apygardoje užrašyta: [[lietuviai]]s  – 91 301, [[vokiečiai]]s  – 177 798, [[lenkai]]s  – 108 401.

[[1825]]  m. lietuvių užrašyta 102 134, [[1843]]  m.  – 121 640, 1852  m.  – 110 175 (vokiškai kalbančiųjų  – 390 900).

[[1861]]  m. iš 691 753 gyventojų lietuviais užrašyta  – 104 583 (15 %), lenkais  – 148 071 (21,3 %), vokiečiais  – 439 099.

[[1885]]  m. apygardos plotas buvo 15 870&nbsp; km², joje gyveno 788 074 gyventojai, iš jų 756 448 [[evangelikai liuteronai]], 12 064 [[katalikai]], 5791 [[žydas]].

[[1900]]  m. apygarda turėjo 792 240 gyventojų. Buvo 19 miestų, 2780 seniūnijų ir 871 dvaras.

1910  m. apygardoje buvo 804 871 gyventojas.

[[1939]]  m. Gumbinės apygarda apėmė 11 821&nbsp; km², 12 apskričių ir 3 miestus, buvo 693 239 gyventojai.