Karaliaučiaus apygarda: Skirtumas tarp puslapio versijų

212 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: no:Regierungsbezirk Königsberg)
| vikiteka =
}}
'''Karaliaučiaus apygarda''', '''Karaliaučiaus administracinė sritis''' ({{de|Regierungsbezirk Königsberg}}, {{pl|Rejencja królewiecka}})  – [[1818]]-[[1871]]  m. (formaliai nuo [[1808]]  m. [[gruodžio 16]] d.) [[Prūsijos karalystė]]s [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]], 1871-1871–[[1918]]  m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], 1918-1918–[[1933]]  m. [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]], 1933-1933–[[1945]]  m. [[Trečiasis Reichas|Trečiojo reicho]] administracinis teritorinis vienetas. Centras  – [[Karaliaučius]].
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Ostpreussen 1905.svg|thumb|left|200px|Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – [[Gumbinės apygarda]]]]
Sudaryta per [[1815]]-1818 –1818 m. reformą po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] vietoje [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamento]]. Apygardą administravo [[Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai]], buvo pavaldi Berlyno generalinei direktorijai. Karaliaučiaus ir [[Gumbinės apygarda]] apėmė visą Senovės Prūsos teritoriją nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]] iki [[Vysla|Vyslos]].
 
[[1816]]  m. [[rugsėjo 1]] d. prie Karaliaučiaus apygardos prijungta [[Klaipėdos apskritis]], buvusi Lietuvos departamente  – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti [[Klaipėda|Klaipėdos]] ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamento]] sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818  m. Karaliaučiaus apygardos plotas buvo 23 000  km².
 
== Bažnyčios ir mokyklos ==
1818  m. [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčių bei maldos namų miestuose buvo 65, jose dirbo 91 dvasininkas, kaimuose buvo 211 bažnyčių su 159 dvasininkais. [[evangelikai reformatai|Evangelikų reformatų]] bažnyčių bei maldos namų miestuose buvo 5, jose dirbo 7 dvasininkai ir kaimuose 3 su savo dvasininkais. [[katalikai|Katalikų]] bažnyčių miestuose buvo 25, dirbo 59 dvasininkai, kaimuose  – 104 su 12 dvasininkų. [[menonitai|Menonitų]] susirinkimų namų mieste buvo l, [[sinagoga|sinagogų]] (tik miestuose) - – 15. Apygardoje veikė 4 gimnazijos, 2 mokytojų seminarijos, 48 miesto mokyklos, 197 pradžios mokyklos 112 kaimų ir 85 miestų bei miestelių.
 
[[1848]]  m. apygardoje buvo 455 bažnyčios bei 1 maldos namai, 1549 mokyklos. Veikė 268 evangelikų liuteronų, 8 evangelikų reformatų ir 81 katalikų parapija.<ref>{{VLE|IX||[[Algirdas Matulevičius]]|Karaliaučiaus apygarda}}</ref>
 
== Apskritys ==
Nuo 1815  m. Karaliaučiaus apygardai buvo priskirta 20 savivaldžių apskričių (''Landkreis''), turėjusių savo [[landratas|landratus]]:<ref>[http://www.ulischubert.de/geografie/gem1900/gem1900.htm?ostpreussen/rb_koenigsberg.htm 1900  m. gyventojų surašymo duomenys]</ref>
{|
|--{{geltona eilutė}}
|'''Lietuviškai'''|| '''Vokiškai'''||'''Gyvenviečių'''||'''Gyvenviečių''' ||'''Plotas'''||'''Plotas'''||'''Gyventojų'''||'''Gyventojų'''
|--{{pilka eilutė}}
|''Miesto apskritis''||''Stadtkreis''||''1900  m.'' || ''1910  m.''||''Km² 1900  m.'' || ''Km² 1910  m.'' || ''1900-12-01''|| ''1910-12 01''
|--
|[[Alnaštynas]]||Allenstein||- ||1||- ||51 55||- ||33 077
|[[Karaliaučius]] ||Königsberg||1||1||20 34||44 17||189 483||245 994
|--{{pilka eilutė}}
|''Krašto apskritis''||''Landkreis''|| || || || || ||
|--
|[[Alnaštyno apskritis]]||Allenstein||199||186||1 356 36||1 304 68||82 486||57 919
|}
 
* Klaipėdos apskritis, iki [[1816]]  m. [[rugsėjo 1]] d. priklausė Lietuvos departamentui, kuris tuomet buvo pertvarkytas į Gumbinės apygardą
* [[1905]]  m. apygardos pietinėje dalyje, atskyrus Alnaštyno, Neidenburgo, Ortelsburgo, Osterodės, Rešliaus apskritis ir prijungus Vakarų Prūsijos [[Salduvos apskritis|Salduvos apskritį]] bei dalį Gumbinės apygardos valsčių, sudaryta [[Alnaštyno apygarda]].
 
== Gyventojai ==
Apygardoje 1818  m. buvo 59 valsčiai su 163 palivarkais ir 1652 valstiečių [[laukininkai|laukininkų]] kaimais, iš viso apie 37 000 sodybų. [[bajorai|Bajorų]] žemėse buvo 757 kaimai su 21 000 sodybų. 1818  m. apygardoje gyveno 565 000 žmonės, iš jų 446 000 [[evangelikai]], 116 000 [[katalikai]], 2250 [[žydai]] (daugiausia Karaliaučiuje), 462 [[menonitai]].
 
1848  m. surašymo duomenimis, gyveno 838 000 civilių gyventojų, iš jų 664 000 vokiečių, 133 000 lenkų ir 41 000 lietuvių. 1848  m. apygardoje gyveno 661 875 evangelikai, 171 000 katalikų (daugiausia lenkai) ir 5125 žydai. 1848  m. apygardoje buvo 48 miestai su 203 000 civilių gyventojų ir 5513 kaimų, palivarkų bei vienkiemių su 635 000 gyventojų.
 
[[1858]]  m. apygardoje buvo 929 841 gyventojų, iš jų 3324 lietuviai.
 
== Šaltiniai ==
51 001

pakeitimas