Bilištis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Bilištis''' – miestas pietrytinėje [[Albanija|Albanijos]] dalyje, 30 km į pietryčius nuo [[Korčia|Korčios]] ir 9 km nuo kaimyninės [[Graikija|Graikijos]] Respublikos sienos -– kalvotoje vietovėje, šalia Devolio upės. Daugumą gyventojų sudaro [[albanai]], daugiausia musulmonai. Mieste gyvena ir nedidelė dalis [[makedonai|makedonų]] etninės mažumos, kadaise gausiai gyvenusios šiame mieste ir jo apylinkėse, atstovų.

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos senųjų šių vietų gyventojų -– [[ilyrai|ilyrų]] genčių. Bilištis, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių [[makedonija|Makedonijos]], [[Romos imperija|Romos imperijos]] -– sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Nuo IV a. pabaigos [[Romos imperija]]i suskilus į dvi valstybes, miestas atiteko [[Bizantijos imperija]]i. VI mūsų eros amžiaus į [[Balkanai|Balkanų]] regioną intensyviai ėmus skverbtis [[slavai|slavams]], palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių -– dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių. Nepaisant to, miestas ir jo apylinkės išliko kompaktiškai apgyvendintos šių etninių grupių.

Komunizmo valdymo laikais, miesto reikšmė išaugo, pastatyta pramonės įmonių. Šaliai pasukus [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomikos]] keliu, kaip ir visa šalis, dešimto dešimtmečio pradioje nukentėjo nuo ekonominės krizės, 1997 m. -– nuo finansinės šalieš krizės.