Teisėtyra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Юрыспрудэнцыя
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Teisėtyra''', '''teisės mokslas''', '''jurisprudencija''' ({{la|iuris prudentia}}; ''ius'', kilm. ''juris'' - [[teisė]](s) + ''prudens'', kilm. ''prudentis''), taip pat '''juristika''' - [[mokslas]] apie [[teisė|teisę]]. Greta [[teisė]]tyros teisinę tikrovę, teisinius [[visuomenė]]s aspektus taip pat tiria ir kiti ([[socialiniai mokslai|socialiniai]]) [[teisės mokslai]] ([[teisės sociologija]], kriminologija, [[kriminalistika]]). Teisėtyros dalykas - teisės (ir jos šaltinių) [[teisės istorija|kilmės]], taikymo tyrimai, [[teisės aiškinimas|jos aiškinimas]], analizė bei kitų mokslinių metodų taikymas (žr. [[teisės metodologija]]).
 
Teisėtyra yra [[Hermeneutika|hermeneutinė]] disciplina. Tuo ji turi bendrumų su [[teologija]], [[filosofija]], [[kalbotyra]] ([[tekstologija]];tekstologijimo taipobjektas patnėra sugamtos [[literatūrologija]])pasaulio beidalykas, kitaiso kalbąsocialinės beitikrovės tekstąreiškinys, tiriančiaisneprieinamas dalykaisjuslėms (plačiau žr. Pagrindiniai„[[Jurisprudencijos tarpšakiniai teisėskaip mokslo dalykai - (bendroji) [[teisės teorijabevertingumas]], teisės istorija, [[teisės filosofija1848]]. Šakos skirstomos atitinkamai pagal teisės šakas - civilinės (baudžiamosios ir ktm.) teisės teorija, civilinės (baudžiamosios ir kt.) teisės istorija - ar kitokį klasifikavimą (pvz., pagal [[teisės šeima]]s).
 
Šnekamojoje kalboje teisėtyra vadinama trumpesniu terminu - tiesiog „teise", apimant tiek pačias teisės normas, tiek [[teisės studijos|jų akademines studijas]]. Platesne prasme teisės mokslas apima tiek pasaulietinės teisės studijas ([[jurisprudencija]]), tiek ir [[religinė teisėtyra|religinės teisėtyros]] disciplinas kaip [[kanonistika]] (bažnytinės teisės mokslas) ar ''[[Fiqh]]'' ([[islamas|islamo]] teisėtyra, [[šariatas|šariato]] mokslas).
 
Teisės mokslai priskiriami socialiniams mokslams. Nuo gamtos mokslų skiriasi tuo, jog tyrimo objektas nėra gamtos pasaulio dalykas, o socialinės tikrovės reiškinys, neprieinamas juslėms (plačiau žr. „[[Jurisprudencijos kaip mokslo bevertingumas]]“, [[1848]] m.).
 
Viduramžiais [[jurisprudencija]] buvo klasikinė universitetinė disciplina (kitos - [[teologija]], [[medicina]] ir [[filosofija]]). Iki šiol teisėtyra yra viena populiaresnių akademinių disciplinų, studijuojamų Vakarų aukštosios mokyklose. Šiuolaikinės tendencijos - teisės mokslų specializacija (pagal atskirus teisės pošakius), tarpdiscipliniškumas ([[IT teisė]]s tyrimai, medicinos teisės, teisės retorikos studijos), taikomoji teisėtyra (įvairių technologijų naudojimo teisinio režimo studijos bei praktinės rekomendacijos).