Martinika: Skirtumas tarp puslapio versijų

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Martinikos istorija]]''}}

[[Kristupas Kolumbas]] buvo pirmasis europietis, kuris atrado Martiniką [[1502]] m. [[birželio 15]] d. savo ketvirtosios ir paskutinės kelionės po Naująjį Pasaulį metu. Europiečiai nebuvo kolonizavę salos iki [[1635]] m., kol į salą neįsikėlė ''Pierre Belain d‘Esnambuc'' su šimtu prancūzų kolonistų iš ''[[Sent Kitsas|Sent Kitso'']]. Jie iškirto miškus cukranendrių auginimui, tokiu būdu smarkiai padidindami įtampą su vietiniais gyventojais karibais. [[1660]] m. tie karibai, kurie išliko gyvi po kovų su prancūzais buvo priverstinai iškeldinti iš salos. Darbui cukranendrių plantacijose buvo gabenami vergai negrai iš [[Afrika|Afrikos]].

Tuo metu Martinikos sostine buvo [[Sent-Sen Pjeras]], kuris buvo laikomas didžiausiu kultūriniu miestu [[Vest Indija|Vest Indijoje]]. Tačiau [[1902]] m. [[gegužės 8]] d. miestas buvo sugriautas išsiveržusio ugnikalnio ''Mont[[Mon Pelee''Pelė]]. Visi 28 000 gyventojų žuvo, išskyrus du ar tris gyventojus. Miestas buvo atstatytas, tačiau prarado abu buvusius statusus – ir miesto sostinės, kuriuo tapo [[For de Fransas]] ir kultūrinio miesto reputaciją.