Privačioji bankininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Terminas „privatus bankininkas“ ({{fr|banquier privé}}) atsirado Šveicarijoje XIX amžiuje. Jis savo esme apibūdina asmenį, kuris yra banko savininkas ir drauge jam vadovauja. Būtent ši situacija ir parodo esminį tradicinių privačių bankų skirtumą nuo kitų bankų, kuriuose akcininkų (savininkų) ir vadovybės funkcijos yra atskirtos. Tradicinis privatus bankas pasižymi kitokia teisine struktūra. [[universalusis bankas|Universalieji]] ar [[investicinis bankas|investiciniai bankai]] veikia kaip akcinės bendrovės, o privatūs bankai veikia kaip ribotos ar neribotos atsakomybės bendrijos, kuriose bent vienas partneris už veiklos rezultatus atsako visu savo turtu. Kitas esminis privačių Šveicarijos bankų veiklos niuansas yra tai, kad jie negali turėti pajamų iš skolinimo veiklos. Jų pajamos yra komisiniai mokesčiai už konsultavimą, [[turto valdymas|turto valdymą]] ar tarpininkavimą. Tačiau dėl šių priežasčių privatūs Šveicarijos bankai neprivalo daryti specialiųjų atidėjimų ar rezervų, kaip tai daro universalieji bankai. Taip pat jie neprivalo viešai skelbti savo finansinių rezultatų.<ref name="FORTUNA PRIVATA">[http://www.google.lt/url?sa=t&source=web&cd=1&ved=0CBcQhgIwAA&url=http%3A%2F%2Fwww.sci.lt%2Ffile_p.php%3Fdownload%3D21&rct=j&q=keletas%20min%C4%8Di%C5%B3%20apie%20priva%C4%8Di%C4%85%20bankinkyst%C4%8D&ei=ydbDTZ7wGYfo-gbM5LCXBQ&usg=AFQjCNFb-Kyzpd4qOeQfDNLkIDdXG5qK7w&cad=rja FORTUNA PRIVATA –: Keletas minčių apie privačią bankininkystę.]</ref>