Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sands (aptarimas | indėlis)
foto
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Vileishis Palace7f.JPG|thumb|Vidaus puošybos detalė]]
[[Vaizdas:Bedroom in Vileishis Palace 01.JPG|thumb|Interjero fragmentas]]
'''Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas'''  – mokslo institutas [[Vilnius|Vilniuje]], Antakalnio g. 6, buvusiuose Vileišių rūmuose [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnyje]], atliekantis fundamentinius ir taikomuosius [[lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] ir [[lietuvių tautosaka|tautosakos]] tyrimus.
 
== Istorija ==
[[1939]]  m. įkurtas Lituanistikos institutas, [[1941]]  m. pavadintas Lietuvių literatūros institutu. [[1952]]  m. sujungus Lietuvių literatūros ir Lietuvių kalbos institutus bei prijungus [[LII|Istorijos instituto]] Tautosakos skyrių įkurtas Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, priklausantis [[Lietuvos mokslų akademija]]i. [[1990]]  m. institutas reorganizuotas, įsteigti du savarankiški institutai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir [[Lietuvių kalbos institutas]].
 
Institutas užima du pastatus, kuriuos inžinierius [[Petras Vileišis]] pagal Augusto Kleino projektą pastatė [[1904]]–[[1906]]  m. Iki [[1931]]  m. šiuose rūmuose gyveno Vileišiai, nuo 1932  m. jie tapo lietuvių kultūros židiniu. Rūmuose [[1907]]–[[1940]]  m. buvo įsikūrusi [[Lietuvių mokslo draugija]] ir jos biblioteka, „Ryto“ draugija. Rūmuose prie gatvės įsteigta spaustuvė, kuri spausdino pirmąjį lietuvišką dienraštį „[[Vilniaus žinios]]“, veikė lietuviškų knygų knygynas. 1907  m. surengta Pirmoji lietuvių dailės paroda ir įsteigta [[Lietuvių dailės draugija]]. Nuo 1941  m. rūmai priklausė Lietuvos mokslų akademijai, vėliau Lietuvių kalbos ir literatūros institutui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui.<ref>[http://www.llti.lt/ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas]</ref>
 
== Institutas ==
Institute yra Senosios, Naujosios, Šiuolaikinės literatūros, Tekstologijos, Dainyno, Sakytinės tautosakos skyriai, tautosakos archyvas, mokslinė biblioteka ir leidybos centras. Dirba 122 darbuotojai, iš jų 68 mokslo darbuotojai: 4 habilituoti daktarai (2 profesoriai), 40 daktarų (8 docentai), 24 jaunesnieji mokslo darbuotojai, 10 doktorantų, 44 kiti darbuotojai. ([[2009]]  m.).
 
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas leidžia tęstinius leidinius, monografijas bei studijas, skirtas atskiriems autoriams, literatūros žanrams ar teorinių literatūros bei tautosakos problemų analizei, lietuvių literatūros klasikų raštus.<ref>{{VLE|XIII|174|[[Donata Mitaitė]]|Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas}}</ref>
Eilutė 18:
'''Tęstiniai leidiniai'''
* Tautosakos darbai,
* Senoji Lietuvos literatūra, nuo [[1992]]  m.
* Colloquia, nuo [[1999]]  m.
* Lietuvių liaudies dainynas, nuo [[1980]]  m., iki [[2006]]  m. išėjo 19 t.
 
'''Knygų serijos'''
* Senosios literatūros studijos, nuo [[1994]]  m.
* Naujosios literatūros studijos, nuo [[1996]]  m.
 
== Bibliografija ==
* Lietuvių literatūros istorija, 4 t. [[1957]]-[[1968]]  m., 2 t. [[1979]]-[[1982]]  m., [[1977]]  m. [[Rusų kalba|rusų]] k., [[1997]]  m. [[Anglų kalba|anglų]] k.
* [[Vytautas Kubilius]]. XX a. lietuvių literatūra, [[1995]]  m., [[1996]]  m.
* XIX a. literatūra, [[2000]]  m.
 
== Direktoriai ==
* [[Vincas Mykolaitis-Putinas]]  1941-1941–[[1946]]  m.
* [[Kostas Korsakas]]  1946-1946–[[1984]]  m.
* [[Jonas Lankutis]]  1984-1984–[[1993]]  m.
* [[Leonardas Sauka]]  1993-1993–[[2001]]  m.
* [[Algis Kalėda]]  2001-2001–[[2007]]  m.
* [[Mindaugas Kvietkauskas]]  – nuo [[2008]]  m. vasario mėn.
 
== Šaltiniai ==