Partai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
: ''Šis straipsnis
{{Regionasd
| Spalva = #DEB887
Eilutė 16:
| Sąrašas = '''Senovės Irano regionai''':<br>[[Persija (regionas)|Persija]], [[Medija]], [[Hirkanija]], [[Partai|Parta]], [[Margiana]], [[Baktrija]], [[Sogdas]], [[Chorezmas]], [[Arija]], [[Arachosija]], [[Drangiana]], [[Gedrosija]]
}}
'''Parta''' ([[senovės persų kalba]]: ''Partava'') arba '''Partija'''
Islamo laikais Parta buvo buvo įjungta į didesnį [[Chorasanas|Chorasano]] regioną ir suprantama kaip šiaurės vakarinė jo dalis. Pagal svarbiausią miestą dar buvo vadinama [[Nišapūras|Nišapūro]] regionu.
== Geografija ==
Parta apėmė didelį kalnuotą regioną dabartinio [[Iranas|Irano]] šiaurėje. Šiaurėje ją ribojo [[Kopetdagas]], kuris skyrė nuo dykumingų sričių, gyvenamų [[sakai (tauta)|sakų]]. Pietuose jį supo [[Dešte Keviras]]. Vakaruose siekėsi su derlinga [[Medija]], o šiaurės vakaruose perėjo į [[Hirkanija|Hirkaniją]]. Šiaurės rytuose buvo [[Margiana]], o pietryčiuose
== Istorija ==
=== Iki Aršakidų ===
Partos regiono gyventojai partai (parnai) buvo [[skitai|skitų]] kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadino ''Ashkuz''. Apie juos žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis
Parta buvo nereikšmingas regionas iranėnų pasaulio pakraštyje. Vienas pirmųjų jo paminėjimų (kaip ''Partakka'') buvo [[VII a. pr. m. e.]] [[Asirija|asirų]] dokumentuose. Nėra tikrai žinoma, bet spėjama, kad regionas priklausė [[Medų imperija]]i. Nuo [[VI a. pr. m. e.]] jis prijungtas prie [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]]. Pirmasis tikras jo paminėjimas yra Behistūno įraše, datuojamame apie [[520 m. pr. m. e.]], kaip vienas iš Achemenidų padalinių. [[Herodotas]] mini, kad jo mokama duoklė buvo labai maža.
[[Aleksandras Didysis]] pasiekė regioną savo žygių metu [[330 m. pr. m. e.]] Tuo metu regiono vietininkas buvo ''Phrataphernes'', kuris čia paliktas valdyti. Vėliau,
valdant [[Seleukidai|Seleukidams]], Parta buvo traktuojama kaip atskira [[satrapija]], čia buvo skiriami graikų vietininkai. [[247 m. pr. m. e.]] Seleukidų imperiją ištikus krizei, vietos satrapas Andragoras paskelbė nepriklausomybę (kaip tą padarė [[Baktrija|Baktrijos]] satrapija rytuose). Apie [[238 m. pr. m. e.]] valdžią regione užėmė vietos parnų vadas [[Aršakas I]]. Taip įsitvirtino vietinės kilmės [[Aršakidų dinastija]].
=== Aršakidų valdymas ir po jo ===
[[Vaizdas:LocationParthia.PNG|250px|thumb|left|Partų imperija [[60 m. pr. m. e.]]]]
[[Vaizdas:SurenaImage.jpg|150px|thumb|Partų princo, manoma [[Surena|Surenos]], Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, [[Teheranas]])]]
Ankstyvaisiais Aršakidų viešpatavimo laikais regionas patyrė invazijas iš įvairių pusių: jį susigrąžinti siekė Seleukidai, bandė užkariauti [[Graikų-baktrų karalystė]], be to veržėsi klajokliai [[sakai (tauta)|sakai]], [[mesagetai]] ir [[tocharai]] iš šiaurės. Aršakidų valdovui [[Mitridatas Didysis|Mitridatui]] ([[171 m. pr. m. e.|171]]–[[138 m. pr. m. e.]]) pavyko atkurti stabilumą regione ir pradėti savo valstybės ekspansiją. Taip parnai sukūrė milžinišką imperiją, klestėjimo laikais apėmusią taip pat ir dabartinių [[Armėnija|Armėnijos]], [[Irakas|Irako]], [[Gruzija|Gruzijos]], [[Turkija|Turkijos]], [[Sirija|Sirijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Afganistanas|Afganistano]] regionus ir [[Persų įlanka|Persų įlankos]] pakrantes.
Aršakidams sukūrus imperiją, jos kultūrinis ir politinis centras buvo perkeltas į patogesnę vietą istoriniame [[Medija|Medijos]] regione. Tai lėmė Partos regiono reikšmės sumažėjimą. Žlugus imperijai, regioną nukariavo kita persiška dinastija
[[VII a.]] Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, pradėta regiono islamizacija. Regionas pradėtas traktuoti kaip Chorasano dalis.
== Nuorodos ==
* [[Aršakidų dinastija]]
{{Commons|Category:Parthia|no=T}}
|