|
}}
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 180px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FF6347; text-align:center; font-size: medium;" |Tibeto regionas<br />'''Denjong འབྲས་ལྗོངས་'''
|- align="center"
|- style="vertical-align: top;"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Tibetischer Kulturraum Karte.png|180px|Sikimas - – viena iš istorinių Tibeto provincijų]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''Sikimo karalystė''' - – dabartinės [[Indija|Indijos]] [[Sikimas|Sikimo valstijos]] teritorijoje egzistavusi nepriklausoma [[karalystė]].
== Iki karalystės susikūrimo ==
Sikimas - – istorinio [[Tibetas|Tibeto]] provincijos regionas Indijos šiaurės rytuose, tarp [[Nepalas|Nepalo]] ir [[Butanas|Butano]]. Vietinių gyventojų [[lepča]] jis vadintas ''Nye-mae-el'', t. y. "rojumi"„rojumi“. Indų šaltiniuose jis žinomas kaip ''Indrakil'' ([[Indra|Indros]] laukas). [[Tibetiečiai]] ([[bhutijai]]) jį vadino '''Denjong''' ar '''Demazong''', t. y. "ryžių„ryžių slėniu"slėniu“.
Apie regiono istoriją iki karalystės įkūrimo žinoma labai nedaug. Legendos pasakoja, kad išminčius [[Padmasambhava]] IX a. lankėsi šiame krašte ir išpranašavo karalystės įkūrimą. Taip pat pasakojama apie [[Khamas|Khamo]] regiono kunigaikštį Guru Taši iš Minjak dinastijos, kuris atvyko į regioną, pradėdamas vietinę aristokratų giminę.
== Karalystės raida ==
Karalystės įkūrimas siejamas su legenda, kad trys lamos, atvykę šiaurės, vakarų ir pietų, susitiko vietoje, pavadintoje Juksomu. 1642 m. jie išrinko valstybės karalių (''gjalpo''), kuriuo tapo iš Guru Taši save kildinantis Phunstongas Namgjalis. Šis įkūrė karalystės Namgjalių dinastiją, kurios valdovai ėmė tituluotis [[čogjalis|čogjaliais]]. Čia įkurta klestinti karalystė, perėmusi Tibeto civilizacijos pasiekimus. Vietiniai lepča buvo tibetizuoti, pasklido [[Tibeto budizmas]], įsigalėjo tibetiečių kalba paremta [[sikimiečių kalba]].
1670 m. antrasis karalius perkėlė sostinę į Rabdentsę. 1700 m., atėjus į valdžią trečiajam čogjaliui, kilo vidaus karas dėl paveldėjimo, o nuo 1717 m. per visą XVIII a. karalystę siaubė nepaliečiai, čia rengę nuolatinius reidus. Tai lėmė 1793 m. sostinės perkėlimą į [[Tumlongas|Tumlongą]]. Karalystės istorija iki XIX a. pasižymėjo dažnais konfliktais su kaimynais iš rytų ir vakarų – nepaliečiais ir butaniečiais.
=== Santykiai su Britanija ===
XIX a. tai buvo klestinti Himalajų karalystė. Sikimas buvo britų sąjungininkas Nepalo arba Gurkų kare. 1894 m. jis dar kartą pakeitė sostinę, perkeldamas ją į Gangtoką. Santykius tarp Sikimo ir [[Britų Indija|Britų Indijos]], galima apibūdinti kaip keliančius nuolatinius nesusipratimus. Siena tarp Sikimo ir britų valdomų teritorijų Indijoje niekada nebuvo aiškiai nustatyta. Sikimo vyriausybė bandė protestuoti britų Indijos komisarui dėl mokesčių rinkimo Morango teritorijoje, tačiau tai nedavė rezultatų.
[[1859]] m. du britų gydytojai Kempbelas (''Campbell'') ir Hukeris (''Hooker'') atvyko į Sikimo kalnus nepranešę ir negavę Sikimo karaliaus leidimo. Sikimo vyriausybė gydytojus suėmė, o tai išprovokavo britų baudžiamąją ekspediciją prieš Himalajų karalystę, kurios metu 1861 m. buvo aneksuotas visas [[Dardžilingas]] ir Morangas, nors karalystė liko egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė su sostine Gangtoke.
=== Santykiai su Indija ===
{{Tibeto istorija}}
[[vaizdasVaizdas:Bundesarchiv Bild 135-S-03-24-03, Tibetexpedition, Der Maharaja von Sikkim.jpg|thumb|200px|left|Sikimo čogjalis 1938 m.]]
1947 m. Indijai iškovojus nepriklausomybę, Sikimas, kaip ir kaimyninis Butanas, išliko nepriklausomas, nors jo užsienio politika buvo kontroliuojama Indijos. 1962 m. prasidėjus karui tarp [[KLR|Kinijos]] ir Indijos, Sikimas tapo svarbia teritorija, kur vyko karo veiksmai.
1963 m. mirus čogjaliui Taši Namgjaliui, o netrukus ir Indijos ministrui [[Neru]], kuris palaikė Sikimo nepriklausomybę, Sikimo santykiai su Indija ėmė blogėti. Kylant vidaus neramumams pačiame Sikime (prasidėjo antirojalistų maištai), Indija ėmė baimintis, jog Kinija paskelbs Sikimą Tibeto dalimi, tokiu būdu pareikšdama savo pretenzijas į jį.
1975 m. šalyje įvyko referendumas dėl Sikimo ateities. Dėl gausios [[nepaliečiai|nepaliečių]] mažumos, referendumas nulėmė Sikimo prijungimą prie Indijos, kaip vienos valstijos. ▼
▲1975 m. šalyje įvyko referendumas dėl Sikimo ateities. Dėl gausios [[nepaliečiai|nepaliečių]] mažumos, referendumas nulėmė Sikimo prijungimą prie Indijos, kaip vienos valstijos.
== Nuorodos ==
* [[Čogjalis]]
| 