Gyventojų perteklius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 187.107.202.181 (Aptarimas) darytas keitimas 3499163 |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Countries by population density.svg|right|thumb|330px|Pasaulio žemėlapis pagal gyventojų tankį]]
[[Vaizdas:Population curve.svg|thumb|right|330px|Pasaulio gyventojų skaičiaus kitimas nuo 10 000 metų prieš Kristų iki 2000 metų po Kristaus]]
'''Gyventojų perteklius'''
Dažniausiai terminas ''gyventojų perteklius'' vartojamas kalbant apie [[žmogus|žmonių]] ryšį su jų aplinka, [[Žemė|Žemės planeta]]. Gyventojų perteklius gali atsirasti dėl padidėjusio [[gimstamumas|gimstamumo]], pailgėjusios [[vidutinė gyvenimo trukmė|vidutinės gyvenimo trukmės]], imigracijos, [[išteklius|išteklių]] išsekimo arba nepusiausvyrinio [[biomas|biomo]].
Gyventojų perteklius priklauso nuo gyventojų skaičiaus santykio su galimais ištekliais, kuriuos galima naudoti nesutrikdant gamtos pusiausvyros bei nuo tų išteklių paskirstymo bei panaudojimo efektyvumo. Jei uždaroje vietovėje, kurioje neįmanoma prekiauti su kitomis vietovėmis, gyvena dešimt žmonių, bet maisto ir geriamo vandens yra tik devyniems, tai toje vietovėje yra populiacijos perteklius. Jei vietovėje gyvena 10 000 žmonių, bet maisto ir kitų išteklių neribotam laikui pakaktų 20 000 žmonių, tai vietovėje nėra populiacijos pertekliaus. Populiacijos perteklius gali būti net labai retai apgyvendintose vietovėse, jei jose yra per mažai išteklių turimai populiacijai išlaikyti arba jei tos vietovės apskritai nėra tinkamos žmogui gyventi (pvz., [[Sacharos dykuma|Sacharos dykumos]] arba [[Antarktida|Antarktidos]] vidurys).
Ištekliai, į kuriuos yra atsižvelgiama vertinant, ar ekologinėje nišoje yra gyventojų perteklius yra švarus vanduo, švarus oras, [[maistas]], būstai, [[šiluma]] ir kiti ištekliai, būtini gyvybės išlaikymui. Jei kalbama ir apie žmogaus gyvenimo kokybę, atsižvelgiama ir į tokius išteklius kaip medicininė priežiūra, švietimas, [[atliekų tvarkymas]], [[elektros energija]] ir t. t. Dėl gyventojų pertekliaus gali atsirasti konkurencija dėl gyvybei palaikyti reikalingų išteklių, kas taip pat sumažina ir gyvenimo kokybę.<ref name="Nielsen">Ron Nielsen, ''The Little Green Handbook: Seven Trends Shaping the Future of Our Planet'', Picador, New York (2006) ISBN 978-0-312-42581-4</ref> Kai kurios šalys sugebėjo padidinti savo išlaikomų žmonių skaičių naudodamos tokias priemones kaip modernios žemės ūkio technologijos, vandens gėlinimas bei [[branduolinė energija]].
Eilutė 29:
|style="text-align: right;" |[[1800]] ||style="text-align: right;" | 978 000 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1850]] ||style="text-align: right;" |1 262 000 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1900]] ||style="text-align: right;" |1 650 000 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1950]] ||style="text-align: right;" |2 518 629 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1955]] ||style="text-align: right;" |2 755 823 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1960]] ||style="text-align: right;" |3 021 475 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1965]] ||style="text-align: right;" |3 334 874 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1970]] ||style="text-align: right;" |3 692 492 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1975]] ||style="text-align: right;" |4 068 109 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1980]] ||style="text-align: right;" |4 434 682 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1985]] ||style="text-align: right;" |4 830 979 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1990]] ||style="text-align: right;" |5 263 593 000
|-
|style="text-align: right;" |[[1995]] ||style="text-align: right;" |5 674 380 000
|-
|style="text-align: right;" |[[2000]] ||style="text-align: right;" |6 070 581 000
|-
|style="text-align: right;" |[[2005]] ||style="text-align: right;" |6 453 628 000
|-
|style="text-align: right;" |[[2009]] ||style="text-align: right;" |6 954 514 000
|}
Paskutinius kelis šimtmečius pasaulio gyventojų skaičius vis sparčiau auga. Šiuo metu per metus gyventojų skaičius padidėja maždaug 77 milijonais. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje gyvens 9,2 milijardo žmonių<ref name = JT>http://www.worldometers.info/population/</ref> ir kad visas augimas vyks mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Manoma, kad jų populiacija iki 2050
Skirtingi apskaičiavimai pateikia labai skirtingus duomenis apie tai, kiek žmonių gali gyventi Žemėje, kad ilgam laiko tarpui užtektų visų išteklių ir nebūtų sugadintos gyvenimui tinkamos sąlygos. Maždaug du trečdaliai tokių apskaičiavimų rezultatų patenka į intervalą tarp 4 ir 16 milijardų žmonių ir [[mediana]] yra maždaug 10 milijardų. Reikia pažymėti, kad dažniausiai yra įmanoma viršyti maksimalią ribą, bet tik tam tikram laiko tarpui.
== Ištekliai ==
JAV geologijos institucija viename iš savo pranešimų teigė, kad „didėjant pasaulio populiacijai, žmonėms reikės vis daugiau ir daugiau tokių mūsų planetos išteklių kaip mineralai, energija, erdvė, vanduo, augalai ir gyvūnai.“<ref>http://www.usgs.gov/newsroom/article.asp?ID=653</ref> Pasak ''New Scientist'' žurnalo, didelės dalies mūsų plačiai naudojamų mineralų ištekliai gali išsekti artimoje ateityje. Kiti rašytojai, kaip [[Džiulianas Simonas]] ir [[Bjornas Lomborgas]] mano, kad išteklių pakanka tolimesniam populiacijos augimui. Kritikai įspėja, kad tai gali brangiai kainuoti Žemei: „nors technologiniai optimistai greičiausiai yra teisūs teigdami, kad pasaulio maisto gamyba gali būti smarkiai padidinta per artimiausius kelis dešimtmečius, didžiulė žemės ūkio plėtra tikriausiai vestų prie tolimesnio miškų mažėjimo, gyvūnų rūšių nykimo, žemės [[Erozija|erozijos]] bei taršos.“<ref>[http://www.sciam.com/article.cfm?articleID=000F3D47-C6D2-1CEB-93F6809EC5880000&pageNumber=1&catID=2 Misleading Math about the Earth: Scientific American<!-- Bot generated title -->]</ref> Yra manančių, kad reikia atsižvelgti į neigiamą tokių padarinių įtaką ne tik žmogui, bet ir kitiems gyvūnams, kurie turėtų turėti teisę egzistuoti savo natūralioje aplinkoje.
Pasak 4 metus trukusio 1 360 mokslininkų daryto tūkstantmečio ekosistemų įvertinimo, „pasaulio ekosistemų struktūra antroje dvidešimto amžiaus pusėje keitėsi greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Žmogus ženkliai transformavo praktiškai visas žemės ekosistemas.“<ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/1-ecosystem-change.htm#1p1 1. How have ecosystems changed?<!-- Bot generated title -->]</ref> „Intensyvus ekosistemų naudojimas, ypač maisto pramonei, medienai ir [[žvejyba]]i, gali atnešti daug trumpalaikės naudos, bet atnešti neigiamų ilgalaikių pasekmių. Šalis gali iškirsti visus savo miškus ir išžvejoti visas savo žuvis, kas lemtų [[BVP]] padidėjimą, nepaisant didelio turto praradimo. Jei darant sprendimus būtų atsižvelgiama į pilną ekonominę ekosistemų vertę, jų degradacija galėtų būti ženkliai pristabdyta ar net apsukta.“<ref name = "ecosystems-#3">[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/#3 Ecosystem Change: Scientific Facts on Ecosystem Change<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/3-human-wellbeing-poverty.htm#2p0 3. How have ecosystem changes affected human well-being and poverty alleviation?<!-- Bot generated title -->]</ref>
[[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] aplinkos programos penkerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 1400 mokslininkų, priėjo panašias išvadas: „žmogaus vartojimas smarkiai pralenkė turimus išteklius. Kiekvienam žmogui išlaikyti reikia trečdaliu daugiau žemės negu planeta gali duoti. <
Verta pažymėti, kad nors visi ištekliai mūsų planetoje yra riboti, atsiradus ištekliaus trūkumui iš dalies įvyksta tam tikra [[savireguliacija]]: išaugus kokio nors ištekliaus kainai, dažnai jis pakeičiamas alternatyviu ištekliu arba pereinama prie kitokios technologijos.<ref>{{cite web|url=http://www.un.org/esa/population/publications/wpm/wpm2001.pdf|format=PDF|title=UN World Population Report 2001|page=34|accessdate=2008-12-16}}</ref>
| |||