Lucijus Kornelijus Sula: Skirtumas tarp puslapio versijų

S (r2.7.1) (robotas Pridedama: fy:Sulla)
=== Kimbrai ir teutonai ===
 
Kita grėsmė Romai buvo rimtesnė. [[104 m. pr. m. e.]] migruojančios [[germanai|germanų]] gentys, tarp jų [[kimbrai]] ir [[teutonai]], patraukė į Italiją. Sula tarnavo Marijui šiame žygyje. Dėl tiesioginės grėsmės miestui, Marijus buvo išrinktas konsulu penkeriems metams, o tai buvo negirdėtas dalykas. Galiausiai su kolega konsulu Katulu, jis pasitiko gentis [[Vercelos mūšis|Vercelos mūšyje]] [[101 m. pr. m. e.]] Tuo metu Sula jau buvo perkeltas į [[Kvintas Lutacijus Katulas Cezaris|Katulo]] armiją. Sula laikomas varomąja jėga nugalint gentis (Katulas buvo beviltiškas generolas ir sunkiai bendradarbiavo su Marijum). Marijui ir Katului buvo suteiktas [[Romėnų triumfas|triumfas]] už bendrą vadovavimą armijai.
 
Grįžęs į Romą Sula buvo išrinktas ''Praetor urbanus'' [[97 m. pr. m. e.]] Pagal gandus, taip atsitiko dėl masiško papirkinėjimo. Kitais metais jis buvo paskirtas [[Kilikija|Kilikijos]] provincijos (dabar [[Turkija|Turkijoje]]) [[prokonsulas|prokonsulu]]. Rytuose jis buvo pirmuoju Romos [[Magistratas (Roma)|magistratu]] susitikusiu su [[partai|Partijos]] ambasadoriumi ([[Orobazas|Orobazu]]) ir pasirinkdamas vietą tarp partų ir [[Pontas|Ponto]] ambasadorių (centrinė vieta garbingiausia), jis nulėmė, tikriausiai netyčia, ambasadoriaus likimą. Orobazas grįžęs į Partiją buvo nužudytas už tai, kad leido Sulai jį pergudrauti. Tame susitikime Chaldėjos pranašas pasakė, kad Sula mirs šlovės ir turtų apsupty. Ši pranašystė turėjo didelę įtaką visą jo gyvenimą. Apie [[93 m. pr. m. e.]] jis grįžo į Romą ir prisidėjo prie [[optimatai|optimatų]], priešingai nei Gajus Marijus. [[92 m. pr. m. e.]] Sula atrėmė Tigraną Didįjį, [[Armėnija|Armėnijos]] karalių, [[Kapadokija|Kapadokijoje]].
27 488

pakeitimai