Romos provincijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
[[Senovės Roma|Senovės Romoje]] '''provincija''' (Lotyniškai ''{{la|provincia''}}, daugiskaitadgs. ''provinciae'') buvo pagrindinis ir iki [[tetrarchija|tetrarchijos]] (apie [[296]] m.) didžiausias [[Romos respublika|Romos respublikos]], o vėliau - [[Romos imperija|imperijos]] valdų administracinis ir teritorinis vienetas už [[Senovės Italija|Italijos]] ribų. Provincijų raida yra skirstoma į du laikotarpius, kuriuos skiria [[Diokletianas|Diokletiano]] reformos III a. pabaigoje.
 
== Provincijos iki III a. pabaigos ==
Provincijas valdė [[senatorius|senatoriaus]] rango politikai, dažniausiai buvę [[konsulas|konsulai]] ar [[pretorius|pretoriai]]. Vėlesnė išimtis buvo [[Egiptas|Egipto]] provincija, prijungta [[Augustas|Augusto]] po [[Kleopatra VII|Kleopatros]] mirties: ją valdė [[raiteliai|raitelių]] rango [[gubernatorius]], tikriausiai, kad atbaidytų senatorių kėslus.
 
[[Romos respublika|Romos respublikoje]] gubernatorius būdavo skiriamas vieniems metams. Metų pradžioje provincijos būdavo skiriamos būsimiems gubernatoriams burtų būdu ar tiesioginiu paskyrimu. Paprastai provincijas, kur galima tikėtis problemų ([[barbarai|barbarų]] įsiveržimai, vidaus maištai) duodavo buvusiems konsulams, turintiems didelį prestižą ir patirtį. Legionų paskirstymas irgi priklausė nuo tikėtino pavojaus. [[14 m.]] [[Lusitanija]] neturėjo nuolatinių legionų, o [[Vidinė Germanija|Vidinėje Germanijoje]], kur buvo nerami [[Reinas|Reino]] siena su [[germanai]]s, buvo keturių legionų įgula. Būsimi gubernatoriai labiausiai troško problemiškų provincijų. Problemos reiškia karą, o karas – karo grobį, [[vergas|vergus]] ir galimybes praturtėti.
 
== Provincijos nuo III a. pabaigos ==
34 231

pakeitimas