'''Uastekai''' (''Huaxtec'', {{es|Huastecas}}, ''Wastec'', save vadina '''''tenekais''''' - – „gyvenantys lauke“) - – [[Meksika|Meksikos]] indėnų tauta, gyvenanti Meksikos [[Hidalgas (valstija)|Hidalgo]], [[Verakrusas (valstija)|Verakruso]], [[San Luis Potosi (valstija)|San Luis Potosi]] ir [[Tamaulipasas|Tamaulipaso]] valstijose. Kalba [[majų kalbos|majų kalbų]] grupei priklausančia [[uastekų kalba|uastekų]] (kitaip tenekų) kalba. Manoma, kad uastekai nuo [[majai|majų]] atsiskyrė maždaug 2000 m. pr. m. e. Šia kalba šiuo metu kalba apie 66000 žmonių.
Į dabartinį Meksikos Uastekos regioną uastekai atkeliavo maždaug 1500 m. pr. m. e. Senoji uastekų kultūra priklauso ikikolumbinės [[Mezoamerika|Mezoamerikos]] kultūroms. Didžiausias jų civilizacijos klestėjimas buvo prieš pat [[Actekai|Actekų imperijos]] iškilimą. Uastekai statė šventyklas, [[Mezoamerikos piramidės|piramides]] ir net miestus, paliko skulptūrų, spalvotos keramikos.
Apie [[1450]] m. uastekus nugalėjo actekai, vedami savo vado [[Moktesuma I|Moktesumos I]]. Uastekai privalėjo mokėti [[duoklė|duoklę]] actekų imperijai, nors išlaikė savarankiškumą. [[1519]]-–[[1530]] m. jų kraštą nukariavo ispanai. Manoma, jog uastekų tuomet galėjo gyventi apie milijonas. Pirmasis uastekų kalbą aprašė vienuolis [[Andrés de Olmos]], jis taip pat aprašė [[nahuatlių kalba|nahuatlių]] ir [[totonakai|totonakų]] gramatikas.
[[Vaizdas:Huastec statue Tampico Inv D94-20-600.jpg|thumb|left|150px|XIV-XV a. uastekų skulptūra]]
