[[FileVaizdas:Qendra Botërore Bektashiane.jpg|thumb|240px|Bektašių bendruomenė Albanijoje]]
'''Bektašizmas''' - – musulmonų [[sufizmas|sufijų]] ordinas ([[tarika]]), išpopuliarėjęs [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] laikais.
Bektašizmą [[XIII a.]] pab. sukūrė mistikas, filosofas, gyvenęs [[Anatolija|Anatolijoje]] - – [[Hadžis Bektašas]]. Ordinui priklausė [[sunitai]], tačiau religinėse apeigose yra [[šiizmas|šiizmo]], [[krikščionybė]]s ir kitų religijų elementų. Bektašizmas apjungė krikščionybės ir islamo idėjas - – nesilaikė [[šariatas|šariato]], turėjo savo maldas, praktikavo dvasines pratybas, [[krikštas|krikštą]], laikėsi atsiskyrėliško gyvenimo būdo, [[celibatas|celibato]], [[pasninkas|pasninko]], pasisakė už mistinį Dievo pažinimą. Tikima į Švenčiausiąją Trejybę, kurią sudaro [[Alachas]], [[Mohamedas]] ir [[Ali]]. Ordino nariai gyveno tikinčiųjų aukomis išlaikomuose vienuolynuose ([[Chanaka|tekė]]se), kuriems vadovavo ordino vyriausiasis (piras). Bektašiai rengdavo labdaros akcijas (maitino vargšus).
Ypač didelę reikšmę bektašizmas įgijo susikūrus Osmanų imperijai. Šiam ordinui priklausė visi imperijos kariai ([[janyčarai]])<ref>{{VLE|3}}</ref>. Bektašizmo idėjų pagalba buvo platinamas islamas krikščioniškose Balkanų šalyse. [[1826]] m. [[Mahmudas II]] uždraudė bektašizmą ir paskelbė jį [[erezija]]. Veikė pogrindyje, tikinčiųjų persikėlė į Balkanus. Įkūrus [[Turkija|Turkijos respubliką]], buvo uždrausti visi sufijų ordinai. Komunizmo laikais ordinas Albanijoje buvo uždraustas.
Dabar bektašizmas gyvuoja [[Albanija|Albanijoje]], [[Makedonija|Makedonijoje]], [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]], taip pat atsigavo ir Turkijoje.
