|
[[Vaizdas:Saint Helena Island.jpg|thumb|left|300px|Šv. Elenos sala iš kosmoso]]
{{tvarkyti}}
== Istorija ==
'''Atradimas. Istorinis kontekstas.'''
Antroje XV amžiaus pusėje prasidėjo nauja istorijos epocha, sietina su didžiaisiais atradimais. [[Vakarų Europa]] įsigalėjo vandenynuose, ir tapo pasaulinės prekybos centru. Pirmosios Šiojeiškilo srityje[[Portugalijos pirmavokolonijinė imperija|Portugalija]] ir [[Ispanijos kolonijos Amerikoje|Ispanija]], sąlygojusios [[Anglijos kolonijos Amerikoje|Anglijos]] ir [[Nyderlandų kolonijinė imperija|Nyderlandų]] kilimą. (Ispanijai priklausantysIspanijos Nyderlandai buvo susiskaldę: 1579 m. šiaurinės protestantiškos provincijos atsiskyrė ir įkūrė dab.dabartinę [[Nyderlandai|Olandiją)]].
[[1502]] m. [[gegužės 21d21]] d. admirolas ispanas Juan da Nova Castella, tarnaujantis portugalų laivyne, plaukdamas iš [[Indija|Indijos]] atrado negyvenamą salą. Pagal [[Stačiatikybė|Ortodoksų bažnyčios]] tradicijas - gegužės 21 diena minima kaip [[Šv. Elena|Šv. Elenos]]. Ji buvo [[Konstantinas I|Konstantino Didžiojo]] motina, pasižymėjo dosnumu, bažnyčių statymu. Portugalai, kiek tai buvo įmanoma, stengėsi išlaikyti salos atradimo paslaptį, bet [[1588]] metaism. anglų kapitonas Thomas Cavendish, grįždamas Didžiosios BritanijosAnglijos kariniu laivu „Desire“ iš kelionės aplink pasaulį, taip pat rado salą. Jau kitais metais Šv. Elenos sala tapo uostu ir maisto atsargų baze portugalų, anglų ir olandų laivynams, grįžtantiems iš Rytų Indijos į Europą.
'''Vėliava.'''
Pirmoji vėliava sukurta sukomponavus Jungtinės Karalystės valstybės vėliavą su D.Britanijos prekybos laivyno ir Ost Indijos kompanijos vėliavomis. Tokia vėliava įvairiomis modifikacijomis plevėsavo iki [[1824 ]] metųm. Ženklelis, kuris ir dabar yra vėliavos fone, kilo nuo šios kolonijos antspaudo. Jame vaizduojamas tristiebis laivas šalia stataus uolos šlaito. Jo burės sudėtos, gale plevėsuoja vėliava. ▼
▲Pirmoji vėliava sukurta sukomponavus Jungtinės Karalystės valstybės vėliavą su D.Britanijos prekybos laivyno ir Ost Indijos kompanijos vėliavomis. Tokia vėliava įvairiomis modifikacijomis plevėsavo iki 1824 metų. Ženklelis, kuris ir dabar yra vėliavos fone, kilo nuo šios kolonijos antspaudo. Jame vaizduojamas tristiebis laivas šalia stataus uolos šlaito. Jo burės sudėtos, gale plevėsuoja vėliava.
'''Salos šeimininkai.'''
Tuo[[1633]] tarpum. OlandijosŠv. Elenos salą užgrobė olandai. XVII a. Europos šalyse vykdant merkantilinę politiką buvo steigiamos kompanijos prekybai su tolimais kraštais. [[1600]] m. Anglijoje didžiausia bendrovė buvo Ost Indijos kompanija . Ji pradėjo reikšti pretenzijas į salą ir [[1659]] m. pagal [[Sąrašas:Anglijos karaliai|Anglijos karaliaus]] Karolio II privilegiją ją kolonizavo. Pirmieji gyventojai buvo kompanijos darbuotojai ir anglų naujakuriai, kuritaip pat vergai iš [[Afrika|Afrikos]], Rytų Indijos, [[Madagaskaras|Madagaskaro]]. Didelis gyventojų antplūdis buvo po Didžiojo Gaisro Londone [[1666]] m. Tuo tarpu [[Olandų Rytų Indijos bendrovė|Olandų Rytų Indijos kompanija]] įgijo prekybos su Azija monopolį . Jai irtaip kuriaipat priklausė [[Gerosios Vilties kyšulys |Gerosios Vilties kyšulys]] Afrikoje ,. Kompanija planavo imtiužimti Šv. Elenos kontrolę į savo rankas , norėdamair viešpatautiįsigalėti rytinėje Atlanto dalyje. Proga pasitaikė, kai [[1672]] m. Anglija ir Olandija 1672 metais pradėjo tarpusavio karą. NeOlandams ne iš karto olandams pavyko sėkmingai išsilaipinti saloje – nors anglai saloje turėjo mažas karines pajėgas, bet juos gynė gamtinė tvirtovė – sala apsupta stačių nepereinamų skardžių. Anot legendos, priešams kelią per uolas parodė išdavikas W. Coxe, naktį šviesos signalu parodęs įėjimą į salą. Tačiau Olandaiolandai sumušė mažą anglų kariuomenęįgulą, o jos gubernatorius su palyda pabėgo laivu į Braziliją. Iš ten plaukdamas į Europą įspėti tėvynainių apie salos netekimą, pakeliui į Europą sutiko anglų laivyną, vadovaujamą kapitono Richard Munden. Pastarasis nutarė tuojau pat atsiimti salą, nelaukdamas specialaus vyriausybės įsakymo. [[1673 ]] metųm. [[gegužės 15 ]] dienąd. anglai sutriuškino olandus ir perėmė valdymą. Dar viena ČarlzoKarolio II privilegija Anglijos Ost Indijos kompanijai dėl Šv. Elenos salos, patvirtino jos nuosavybės teises (iki 1834 m., kol kompanija žlugo ) bei parodė, kad sala reikšminga kaip valstybinė tvirtovė. ▼
Nuo 1633 metų, Šv. Elenos sala [http://en.wikipedia.org/wiki/Saint_Helena (Saint Helena Island)] buvo užgrobta olandų ir oficialiai jiems priklausė. Vykdant merkantilinę politiką Europos šalyse – prekybininkėse steigiamos kompanijos prekybai su tolimais kraštais. 1600 metais Anglijoje didžiausia bendrovė buvo Ost Indijos kompanija. Ji pradėjo reikšti pretenzijas į salą ir 1659 metais pagal Čarlzo II privilegiją ją kolonizavo. Pirmieji gyventojai buvo šios kompanijos darbuotojai ir anglų naujakuriai, lydimi vergų iš Afrikos, Rytų Indijos, Madagaskaro. Didelis gyventojų antplūdis buvo po Didžiojo Gaisro Londone 1666 metais.
▲Tuo tarpu Olandijos Ost Indijos kompanija, kuri įgijo prekybos su Azija monopolį ir kuriai priklausė Gerosios Vilties kyšulys Afrikoje, planavo imti Šv. Elenos kontrolę į savo rankas, norėdama viešpatauti rytinėje Atlanto dalyje. Proga pasitaikė, kai Anglija ir Olandija 1672 metais pradėjo tarpusavio karą. Ne iš karto olandams pavyko sėkmingai išsilaipinti saloje – nors anglai turėjo mažas karines pajėgas, bet juos gynė gamtinė tvirtovė – sala apsupta stačių nepereinamų skardžių. Anot legendos, priešams kelią per uolas parodė išdavikas W. Coxe, naktį šviesos signalu parodęs įėjimą į salą. Olandai sumušė mažą anglų kariuomenę, gubernatorius su palyda pabėgo laivu į Braziliją. Iš ten plaukdamas įspėti tėvynainių apie salos netekimą, pakeliui į Europą sutiko anglų laivyną, vadovaujamą kapitono Richard Munden. Pastarasis nutarė tuojau pat atsiimti salą, nelaukdamas specialaus vyriausybės įsakymo. 1673 metų gegužės 15 dieną anglai sutriuškino olandus ir perėmė valdymą. Dar viena Čarlzo II privilegija Anglijos Ost Indijos kompanijai dėl Šv. Elenos salos, patvirtino jos nuosavybės teises (iki 1834 m., kol kompanija žlugo) bei parodė, kad sala reikšminga kaip valstybinė tvirtovė.
'''Imperatoriaus [http://lt.wikipedia.org/wiki/Napoleonas_Bonapartas Napoleono I] tremtis 1815 – 1821 m.'''
Šv. Elenos sala svarbų vaidmenį istorijoje užima nuoišgarsėjo [[1815]] metųm. spaliospalį, kai Anglijos vyriausybė sumanė čia ištremti „Korsikos žmogėdrą“ – imperatorių [[Napoleonas Bonapartas|Napoleoną Bonapartą]]. Ši vietaVieta pasirinkta dėl patogios tremčiai padėties: toli nuo žemynų esanti sala, apjuosta stačių uolų - tarsi natūralus gamtos sukurtas kalėjimas. Spalio 15d15 d. Didžiosios[[Jungtinė BritanijosKaralystė|Jungtinės Karalystės]] karo laivas “Northumberland“ atgabeno belaisvį su asmenine palyda. Saloje Bebuvo to,įkurta didelė įgula buvo įkurta saloje, aplink ją patruliavo laivai, baiminantis, kad imperatorius bandys bėgti. Napoleonas Bonapartas dviem mėnesiams įkurdinamasįkurdintas pas svetingą šeimą Briaruose (mažiau kaip mylia nuo salos sostinės [[Džeimstaunas (Šv. Elenos sala)|Džeimstauno]]), kol jam ruošiamas namas Longvude. Pastaroji vietovė glūdi salos centre, namas buvo apjuostas tvora, aplink jį patruliavo Anglijos kariai. Ilgainiui imperatoriaus sveikata pašlijo ir [[1821]] metųm. gegužės 5 dienąd. jis mirė. Vyrauja nuomonės, kad imperatorius Napoleonas I buvo nunuodytas, tačiau ne visi mokslininkai sutinka su šia prielaida. Taip pat sklando legendos, kad saloje buvo tik Napoleono antrininkas, o pats imperatorius pabėgęs į Ameriką.
'''Salos reikšmė mažėja.'''
Anglijos OstRytų Indijos kompanijos žlugimas [[1834]] metaism. lėmė neišvengiamą jos atsitraukimąpasitraukimą ir iš salos. Šv. Elena tapo Britanijos kolonija. Dėl šių permainų salos klestėjimas sunyko. Gyventojai (apie 5000) sunkiai vertėsi: išsikėlė prekybininkai, sumažėjo darbo vietų, neturtingieji ir tapę laisvi vergai (vergovė panaikinta 1832 m.) buvo pigi darbo jėga. Pagrindinė prekė, nuo kurios priklausė salos gerbūvis - [[linas]], iš jo buvo gaminamos virvės. Dar labiau salos padėtis pablogėjo po [[Sueco kanalas|Sueco kanalo]] atidarymo [[1869]] m., dėl žymiai sumažėjusio atplaukiančių laivų skaičiaus. [[1900]] - [[1902]] m. į Šv. Elenos salą ištremta apie 6000 olandų kolonistų iš pietų Afrikos, kurie kovojo su Jungtinės Karalystės kariuomene dėl aukso kasyklų.
Dar labiau salos padėtis pablogėjo po Sueco kanalo atidarymo 1869 metais, dėl žymiai sumažėjusio atplaukiančių laivų skaičiaus.
1890 metais sala vėl tapo tremties vieta. Su palyda čia buvo apgyvendintas Dinizulu. (1883 –84m. vadovavo zulusų pilietiniam karui Afrikoje). Taip pat 1900-1902 metais į Šv. Elenos salą ištremta apie 6000 olandų kolonistų iš pietų Afrikos, kurie kovojo su Anglijos Karalystės kariuomene dėl aukso kasyklų.
== Politinė sistema ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Šv. Elenos geografija]]''
Šv. Elenos sala yra Atlanto vandenyne, artimiausias žemynas – Afrika - 1200 mylių į rytus, Pietų Amerika nutolusi 2100 mylių į vakarus. Sostinė Džeimstaunas. ▼
▲Šv. Elenos sala yra Atlanto vandenyne, artimiausias žemynas – Afrika - 1200 mylių į rytus, Pietų Amerika nutolusi 2100 mylių į vakarus. Sostinė Džeimstaunas.
Plotas: 122 km² ;
didžiausias aukštis: 820 m;
koordinatės: 15o55’ pietų platumos
5o55’ vakarų ilgumos.
Šv. Elenos koloniją sudaro Šv. Elenos sala, [[Tristanas da Kunja|Tristano da Kunjos]] salos ir [[Dangun Žengimo sala]].
| 