Senovės Romos pinigai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
|||
Eilutė 5:
===IV-III a. pr. m. e.===
[[vaizdas:Eckhel i 3.jpg|thumb|Romėniška aso moneta]]
Pirmosios monetos randamos iš 338 m. pr. m. e. Visi pirmieji pinigai, kaldinti senovės Apeninų pusiasalyje buvo gaminami iš [[varis|vario]] ir [[bronza|bronzos]]. Tuo metu monetų sistema rėmėsi nusistovėjusia [[romėnų matų sistema]], kurios pagrindiniai svorio vienetai buvo [[libra]] (romėniškasis [[svaras]], lygus 327,45 g) ir [[uncija]] (27,288 g). Kalant monetas, naudotas mišinys, kurį sudarė varis su [[alavas|alavo]] (7 %) ir [[švinas|švino]] (23,6 %) priemaišomis. Tokiu būdu varinė uncija buvo mažiausias piniginis vienetas. Stambiausias piniginis vienetas tuo metu buvo [[Asas (moneta)|asas]], kuris atitiko 1 librą bronzos, t. y. 12 uncijų. Tarp jų buvo tarpiniai nominalai: [[dodransas]] (10 uncijų) [[semis]] (6 uncijos), [[triensas]] (4 uncijos), [[kvadrantas (moneta)||kvadrantas]] (3 uncijos), [[sekstansas]] (2 uncijos).
Varinės monetos averse turėjo tam tikro dievo galvą. Buvo vaizduojamas [[Janas]] (1 asas), [[Jupiteris (mitologija)|Jupiteris]] (semis), [[Minerva]] (triensas), [[Herkulis]] (kvadrantas (moneta)|kvadrantas), [[Merkurijus (mitologija)|Merkurijus]] (sekstansas), [[Romulas]] (uncija). Reverse buvo vaiduojamas laivagalis su nominalo žyma: uncijų kiekį žymėjo taškai, semis buvo žymimas raide ''S'', o asų nominalas buvo žymimas romėniškais skaičiais.
Eilutė 18:
===I-III a.===
[[vaizdas:Aureus Septimius Severus-193-leg XIIII GMV.jpg|thumb|Septimijaus Severo aurėjas]]
Dėl ekonomikos vystymosi sidabrinis dinarijus ilgainiui irgi nebetenkino poreikių, todėl prireikė aukso įvedimo į piniginę sistemą. Tai buvo padaryta prie [[Oktavianas Augustas|Oktaviano]], kurio laikais pradėta reguliariai kaldinti auksinė moneta [[aurėjas]]. Jis savo svoriu prilygintas 1/40 libros, t. y. 8 g. Vėlesnių reformų metu aurėjo svoris mažėjo: Nerono valdymo laikais masė buvo sumažinta iki 1/45 libros (7,3 g), o Karakalos laikais - iki 1/50 libros (6,5 g). Nepaisant to, auksinė moneta buvo patikima atsiskaitymo forma, labai vertinama imperijoje. Nuo III a. atsirado ir didesnių nominalų aurėjų monetos.
Aurėjo santykis su kitomis monetomis pradiniu laikotarpiu nustatytas toks: 1 aurėjas = 25 denarijų = 100 sestercijų = 200 [[dupondijus|dupondijų]] = 400 asų. Sestercijos ir dupondijai buvo kaldinami iš [[žalvaris|žalvario]], o asai - iš bronzos. Šis santykis dalinai išlaikytas per pirmuosius Romos imperijos amžius.
Eilutė 27:
===301-476 m.===
[[vaizdas:Solidus Julian.jpg|thumb|Klaudijaus Juliano solidas]]
Siekdamas sulaikyti didėjančią imperijoje infliaciją, [[Diokletianas]] 294-301 m. įvykdė piniginę imperijos reformą, kurios metu visiškai pakeitė piniginę sistemą. Svarbiausiu vienetu nuo 312 m. tapo auksinis [[solidas]], prilygintas 4,55 g (1/72 libros) aukso (Diokletiano laikais prilygintas 5.5 g, t. y. 1/60 libros). Nors denarijus tuo metu jau buvo nebekalamas apie 50 m., pačioje pradžioje solidas prilygintas 1000 denarijų pagal tuometinę realią vertę. Solidas (graikiškai kalbančiuose kraštuose vadintas [[nomizma]]) išlaikė savo pastovią vertę ir grynumą iki pat X a.
Sidabrinės monetos etalonu tapo [[argentėjas]], kuris prilygintas 3 g (1/96 libros) sidabro: argentėjo kokybė iš dalies atitiko Nerono laikų denarijaus vertę. Netrukus argentėjus pakeitė [[miliarensis]] (3.8 ir 6.0 g sidabro) ir [[silikva]] (0.19 g sidabro). Bronzinės monetos buvo [[numas (moneta)|numai]] (dar vadinami [[folis|foliais]]), siekę 10 g. Dar smulkesni buvo bronziniai [[radiatai]] (2.23 g) ir laureatai. Monetų tarpusavio santykiai buvo tokie:
| |||