00:27, 10 liepos 2011 versija taisyti Luckas-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 148 533 keitimai S r2.7.1) (robotas Pridedama: oc:Tertullian ← Prieš tai darytas keitimas		10:42, 18 liepos 2011 versija taisyti anuliuoti Vilensija (aptarimas \| indėlis) 55 075 keitimai tvarkymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Quintus Septimius Florens Tertullianus.gif\|thumb\|250px\|Tertulijonas]]▼ ~~{{tvarkyti}}~~ '''Tertulijonas''' (''Tertulianas'', ''Kvintas Septimijus Florentas Tertulijonas'', g. apie [[160]] - [[240]] m. [[Kartagina\|Kartaginoje]], Afrikoje) – buvo pirmasis [[krikščionybė\|krikščionių]] [[teologija\|teologas]], rašęs [[lotynų kalba\|lotyniškai,]]. joTertulijono dėka išsiplėtojo bažnytinė lotynų kalba. Jis pirmas pradėjo vartoti daugelį specialiųjų terminų, paplitusių vėlesniuose krikščionių teologiniuose raštuose. Žinomas kaip seniausias lotynų rašytojas, panaudojęs [[Trejybė\|Trejybės]] terminą ir parašęs seniausią išlikusį Trejybės teologijos išaiškinimą.▼ ▲[[Vaizdas:Quintus Septimius Florens Tertullianus.gif\|thumb\|Tertulijonas]] Tertulijonas – karštas tikintysis, savo darbuose, ~~priešpriešinantis~~priešpastatantis krikščionis ir [[Romos imperija\|Romos imperiją]], su kurios kultūra ir [[pagonis\|pagoniškais]] papročiais jis kovojo.▼ ▲'''Tertulijonas''' (''Tertulianas'', ''Kvintas Septimijus Florentas Tertulijonas'' g. apie [[160]]-[[240]] m. Kartaginoje, Afrikoje) – buvo pirmasis krikščionių teologas, rašęs lotyniškai, jo dėka išsiplėtojo bažnytinė lotynų kalba. Jis pirmas pradėjo vartoti daugelį specialiųjų terminų, paplitusių vėlesniuose krikščionių teologiniuose raštuose. Žinomas kaip seniausias lotynų rašytojas, panaudojęs Trejybės terminą ir parašęs seniausią išlikusį Trejybės teologijos išaiškinimą. ▲Tertulijonas – karštas tikintysis, savo darbuose, priešpriešinantis krikščionis ir Romos imperiją, su kurios kultūra ir pagoniškais papročiais jis kovojo. == Gyvenimas ir pažiūros == Gimė [[šimtinė\|šimtininko]] šeimoje. Nuo vaikystės buvo mokomas [[graikų kalba\|graikų]], lotynų kalbų, susipažino su [[antika\|antikos]] klasika. Iki atsivertimo dirbo [[advokatas\|advokatu]] (tuo galima abejoti, nes gali būti painiojamas su tuo metu gyvenusi teisininku Tertulijonu), mokė [[oratorius\|oratorystės]]. Jaunystėje buvęs pagoniu, turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš krikščionybę ir, kaip daugelis to meto vyrų, buvo pasinėręs į gėdingus malonumus. Jo persivertimas į krikščionybę įvyko apie [[197]] metus. Į tikėjimą pasinėrė su didžiule aistra, tapo Kartaginos bažnyčios kunigu. Žinomas, kaip ankstyvas krikščionybės gynėjas ir polemistas prieš [[erezija\|ereziją]]. Tertulijonas pavadintas "~~lotynų~~Lotynų ~~Krikščionybės~~krikščionybės tėvu". ▼ Nors ir būdamas konservatyvus, jis sukūrė ir išplėtė naują ankstyvosios ~~Bažnyčios~~bažnyčios teologiją. Tai jis, kalbėdamas apie [[Kristus\|Kristaus]] dieviškumą ir žmogiškumą, o taip pat aiškindamas Trejybės slėpinį, į teologijos žodyną įvedė žodžius „prigimtis“ ir „asmuo“.▼ ▲Gimė šimtininko šeimoje. Nuo vaikystės buvo mokomas graikų, lotynų kalbų, susipažino su antikos klasika. Iki atsivertimo dirbo advokatu (tuo galima abejoti, nes gali būti painiojamas su tuo metu gyvenusi teisininku Tertulijonu), mokė oratorystės. Jaunystėje buvęs pagoniu, turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš krikščionybę ir kaip daugelis to meto vyrų, buvo pasinėręs į gėdingus malonumus. Jo persivertimas į krikščionybę įvyko apie 197 metus. Į tikėjimą pasinėrė su didžiule aistra, tapo Kartaginos bažnyčios kunigu. Žinomas, kaip ankstyvas krikščionybės gynėjas ir polemistas prieš ereziją. Tertulijonas pavadintas "lotynų Krikščionybės tėvu". Tertulijonas skelbė krikščioniškąją naujieną, racionaliais argumentais pagrindė jos esmę. Taip pat, skyrė nemažai dėmesio krikščioniškosioms ~~moralės~~[[moralė]]s vertybėms, pabrėždamas [[klasikinė filosofija\|klasikinės filosofijos]] nustatytų žmogiškųjų dorybių ir krikščionybės skelbiamų moralinių normų tęstinumą. Tertulijonas visuomet pabrėždavo, jog krikščioniui nevalia neapkęsti priešų.▼ Metams bėgant, Tertulijonas tapo vis reiklesnis krikščionių elgsenos atžvilgiu. ~~Tertulijonas~~Jis visomis aplinkybėmis, net persekiojimo sąlygomis, reikalavo iš krikščionių heroizmo. Jo aštri kritika nulėmė jo izoliaciją ir galiausiai atsiskyrimą nuo ~~Bažnyčios~~bažnyčios bendruomenės. ▼ ▲Nors ir būdamas konservatyvus, jis sukūrė ir išplėtė naują ankstyvosios Bažnyčios teologiją. Tai jis, kalbėdamas apie Kristaus dieviškumą ir žmogiškumą, o taip pat aiškindamas Trejybės slėpinį, į teologijos žodyną įvedė žodžius „prigimtis“ ir „asmuo“. ▲Tertulijonas skelbė krikščioniškąją naujieną, racionaliais argumentais pagrindė jos esmę. Taip pat, skyrė nemažai dėmesio krikščioniškosioms moralės vertybėms, pabrėždamas klasikinės filosofijos nustatytų žmogiškųjų dorybių ir krikščionybės skelbiamų moralinių normų tęstinumą. Tertulijonas visuomet pabrėždavo, jog krikščioniui nevalia neapkęsti priešų. Ilgainiui dėl labai griežto požiūrio į moralės taisykles Tertulijonas pasuka į [[puritonai\|puritonišką]] [[montanizmas\|montanistų]] sektą, kuri tiki, jog artimiausiu metu įvyksiąs Kristaus sugrįžimas. Šiuo žingsniu jis, kaip ir [[gnosticizmas\|gnostikai]], su kuriais kovojo, iškrypsta iš kelio, istoriškai vedusio į laiminančios ir auklėjančios ~~Bažnyčios~~bažnyčios išsiskleidimą ir atsiduria akligatvyje. Tertulijono teorines pažiūras gana stipriai veikė šiurkštesnis, konkretesnis [[stoikai\|stoikų]] [[materializmas]]. Tertulijonas pasmerkia filosofiją kaip piktų [[demonas\|demonų]] ir žmogaus įžūlumo kūrinį, nors ir neišvengia jos įtakos. ▼ ▲Metams bėgant tapo vis reiklesnis krikščionių elgsenos atžvilgiu. Tertulijonas visomis aplinkybėmis, net persekiojimo sąlygomis, reikalavo iš krikščionių heroizmo. Jo aštri kritika nulėmė jo izoliaciją ir galiausiai atsiskyrimą nuo Bažnyčios bendruomenės. ▲Ilgainiui dėl labai griežto požiūrio į moralės taisykles Tertulijonas pasuka į puritonišką montanistų sektą, kuri tiki, jog artimiausiu metu įvyksiąs Kristaus sugrįžimas. Šiuo žingsniu jis, kaip ir gnostikai, su kuriais kovojo, iškrypsta iš kelio, istoriškai vedusio į laiminančios ir auklėjančios Bažnyčios išsiskleidimą ir atsiduria akligatvyje. Tertulijono teorines pažiūras gana stipriai veikė šiurkštesnis, konkretesnis stoikų materializmas. Tertulijonas pasmerkia filosofiją kaip piktų demonų ir žmogaus įžūlumo kūrinį, nors ir neišvengia jos įtakos. == Kūryba == Tertulijono darbai, pagal [[chronologija\|chronologiją]], kuria buvo parašyti, negali būti datuoti labai tiksliai,. ~~tačiau jie~~Jie skirstomi į tris kategorijas – atsiprašančiuosius, ginančius Krikščionybę prieš Judaizmą; ginčo dogmatiškuosius, paneigiančius ereziją ir eretikus; ir asketiškus arba praktiškus, kuriuose kalbama apie moralę ir bažnytinę discipliną. Laiko atžvilgiu darbus galima suskirstyti į tris, lengvai atskiriamus periodus, kurie skirstomi į 202-203 ir 207-208 metus. : * atsiprašančiuosius, ginančius krikščionybę prieš [[judaizmas\|judaizmą]]; * ginčo [[dogma\|dogmatiškuosius]], paneigiančius ereziją ir eretikus; * [[asketizmas\|asketiškuosius]] arba praktiškuosius, kuriuose kalbama apie moralę ir bažnytinę discipliną. Laiko atžvilgiu darbus galima suskirstyti į tris lengvai atskiriamus periodus, kurie skirstomi į [[202]] - [[203]] ir [[207]] - [[208]] metų periodus. Darbams nuo 202 iki 203 metų priskiriami kūriniai Apologeticus ir Ad nationes, De spectaculis, De idololatria, De cultu feminarum Libri II, Ad uxorem Libri II, De praescriptione haereticorum, Adv. Marcionem, De testimonio animae, Ad martyres, De baptismo haereticorum, De baptismo, De poenitentia, De oratione, De patientia. === Darbai nuo 202 iki 203 metų === [[Vaizdas:Tertullian Codex Balliolensis 79.jpg\|thumb\|250px\|Tertulijono kodeksas ''Balliolensis'']] * ''Apologeticus''; * ''Ad nationes''; * ''De spectaculis''; * ''De idololatria''; * ''De cultu feminarum Libri II''; * ''Ad uxorem Libri II''; * ''De praescriptione haereticorum'' * ''Adv. Marcionem''; * ''De testimonio animae''; * ''Ad martyres''; * ''De baptismo haereticorum''; * ''De baptismo''; * ''De poenitentia''; * ''De oratione''; * ''De patientia''. Brandžiausias veikalas – ''Apologeticus'' (Apologija). Ji skirta apginti ~~Krikščionybę~~krikščionybę. Knygoje atmetami kaltinimai ~~slaptiems~~slaptais ~~nusikaltimams~~nusikaltimais (~~kraujomaišai~~kraujomaiša ir pan.) ir ~~visuomeniniams~~visuomeniniais ~~pažeidimams~~pažeidimais (panieka valstybinei religijai ir privačių paslapčių išdavimas). Bandoma įrodyti, kad ~~Krikščionybę~~krikščionybė yra teisingiausia ir aukščiausia [[religija]]. Knygoje ''De praescriptione haereticorum'' teisininko pusė nustelbia krikščionį, esantį autoriaus viduje. ''De spectaculis'' ir ''De idololatria'' parodo, kad Tertulijonas jau buvo ~~Montanistas~~montanistas dar pereinant į jų pažiūras. Kita vertus, ''De poenitentia'' atskleidžia, kad jo ankstesnės pažiūros į ~~bažnyčia~~bažnyčią buvo daug [[tolerancija\|tolerantiškesnės]], nei vėlesnės. Iš ''De oratione'' ir ''De patientia'' galima daug sužinoti apie ~~Krikščionišką~~krikščionišką būdą. O ''De baptismo'' turėtų buvo ~~įdomi~~įdomus ~~archeologiškai~~[[archeologija\|archeologinis]] darbas. === Darbai tarp 202 – 203 ir 207 – 208 metų === * ''De censu animae adv. Hermogenem''; * ''Adv. Valentinianos''; * ''Adv. Apelleiacos''; * ''De paradiso''; * ''De fato''; * ''De anima''; * ''De carne Christi''; '' De resurrectione carnis''; ''De virginibus velandis''; * ''De corona militis''; * ''De fuga in persecutione''; * ''De exhortatione castitatis''; * ''De scorpiace''; * ''Adversus Hermogenem''; * ''De spe fidelium''. Visi jie parašyti po to, kai Tertulijonas pripažino pranašiškus, tačiau nepagrįstus montanizmo tvirtinimus, bet tuo metu jis dar nebuvo palikęs bažnyčios. === Darbai po 207 - 208 metų === Šiam periodui priklauso 5 knygos: * ''Adv. Marcionem''; * ''Ad Scapulam''; * ''De Pallio''; * ''Adv. Praxean''; * ''Adv. Judaeos'' (IX-XIV skyriai, kurie yra užbaigti kito mažiau talentingo filosofo). === Darbai po 217 metų === Paskutiniai išlikę Tertulijono darbai yra [[kontraversija\|kontraversiški]] raštai prieš katalikų netvirtybę, pilni kandžių atakų prieš [[Kalista\|Kalistą]], [[Roma\|Romos]] vyskupą: * ''De monogamia''; * ''De jejunio''; * ''De pudicitia''; * ''De ecstasi Libri VII''. Deja, bet dalis knygų, kurias Tertulijonas parašė graikų kalba, dingo ~~- De spectaculis, De baptismo, ir De virginibus velandis. Tačiau lotyniškai šie darbai išliko.~~:▼ * ''De spectaculis''; Darbai tarp 202 – 203 ir 207 – 208. De censu animae adv. Hermogenem, Adv. Valentinianos, Adv. Apelleiacos, De paradiso, De fato, De anima, De carne Christi, De resurrectione carnis, De virginibus velandis, De corona militis, De fuga in persecutione, De exhortatione castitatis, De scorpiace, Adversus Hermogenem ir De spe fidelium - visi jie parašyti po to, kai Terulianas pripažino pranašiškus, tačiau nepagrįstus Montanizmo tvirtinimus, bet tuo metu jis dar nebuvo palikęs bažnyčios. * ''De baptismo''; * ''De virginibus velandis''. Tačiau šie darbai lotynų kalba išliko. Darbai po 207-208 metų. Šiam periodui priklauso 5 knygos - Adv. Marcionem, Ad Scapulam, De Pallio, Adv. Praxean ir Adv. Judaeos IX-XIV skyriai, kurie yra užbaigti, kito, mažiau talentingo filosofo. Paskutiniai išlikę Terulijono darbai (visi po 217 m.) yra kontraversiški raštai prieš Katalikų netvirtybę, pilni kandžių atakų prieš Kalistą, Romos vyskupą t.y De monogamia, De jejunio, De pudicitia ir De ecstasi Libri VII. == Nuorodos == ▲Deja, bet dalis knygų, kurias Tertulijonas parašė graikų kalba dingo - De spectaculis, De baptismo, ir De virginibus velandis. Tačiau lotyniškai šie darbai išliko. * [http://www.intratext.com/Catalogo/Autori/AUT369.HTM Tekstai įvairiomis kalbomis] * [http://www.thelatinlibrary.com/tertullian.html Lotyniški tekstai] {{biograf-stub}} {{Commons\|Quintus Septimius Florens Tertullianus~~\|no=T~~}} {{wikiquote}} {{wikisource}} [[Kategorija:Apologetai]] [[Kategorija:Polemikai]] [[Kategorija:Senovės Romos rašytojai]] [[Kategorija:Teologai]] [[af:Tertullianus]]

Tertulijonas: Skirtumas tarp puslapio versijų