Kilkio nomas: Skirtumas tarp puslapio versijų

30 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
r2.7.2) (robotas Keičiama: es:Kilkís (unidad periférica); smulkūs taisymai
S (r2.6.4) (robotas Pridedama: ka:კილკისი (ნომი))
S (r2.7.2) (robotas Keičiama: es:Kilkís (unidad periférica); smulkūs taisymai)
'''Kilkio nomas''' ({{gr|Νομός Κιλκίς}}) - vienas iš [[Graikijos nomai|Graikijos nomų]], [[Centrinės Makedonijos periferija|Centrinės Makedonijos periferijos]] dalis. Sostinė - [[Kilkis]] (17,4 tūkst. gyv.).
 
== Geografija ==
Į vakarus nuo Kilkio yra Paiko kalnas (1650 m), dalis Kerkinio kalnų (1874 m) šiaurės rytuose ir Krousija (1179 m) rytuose.
 
Šiaurėje, ant sienos su Makedonija, yra [[Dojrano ežeras]].
 
=== Ribos ===
Su Kilkio nomu ribojasi:
* rytuose - [[Serių nomas]],
* šiaurėje - [[Makedonija]] (Gevgelijos bendruomenė).
 
== Istorija ==
Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė [[Senovės Makedonija|senovės Makedonijos]] karalystė, kurių valdžia pasibaigė [[Trečiasis Makedonijos karas|Trečiojo Makedonijos karo]] metu, kai kraštą užvaldė [[Romos imperija]]. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau - [[Bizantijos imperija]]i.
<br />X a. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno [[bulgarai]]. XI a. ta dalis vėl grįžo Bizantijai.
 
Apie 500 m. kraštą valdė [[Osmanų imperija]].
<br />XIX a. pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po [[Pirmasis Balkanų karas|Pirmojo Balkanų karo]] 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po [[Antrasis Balkanų karas|Antrojo Balkanų karo]] kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš:
* Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir [[Strumica|Strumicos]].<ref>[in Greek: "Trapped...the Greeks of Skopje", Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]</ref>,
* Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po ''Neuilly'' sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis.
Po Antrojo pasaulinio karo ir [[Graikijos pilietinis karas|Graikijos pilietinio karo]] teko atstatyti daug pastatų. Gyventojų skaičius padidėjo.
 
== Savivaldybės ==
[[Vaizdas:Kilkis municipalities numbered.svg|thumb|left|250px|Kilkio nomo savivaldybės]]
{| class="wikitable"
! Demas<br />(Nr. žemėlapyje) !! YPES kodas !! Centras<br /><small>(jei vadinasi kitaip)</small> !! Pašto kodas !! Teritorijos<br />kodas
|-
| ''Axioupoli'' (2)|| 2801 || || 614 00 || 23830-3
| ''Polykastro'' (10)|| 2811 || || 612 00 || 23430-2
|-
! Kinotita<br />(Nr. žemėlapyje) !! YPES kodas !! Centras<br /><small>(jei vadinasi kitaip)</small> !! Pašto kodas !! Teritorijos<br />kodas
|-
| ''Livadia'' (12)|| 2808 || || 614 00 || 23430-3
|}
 
== Buvusios provincijos ==
Anksčiau Kilkio nomą sudarė šios provincijos:
* ''Kilkio provincija''
* ''Peonijos provincija'' (centras ''Goumenissa'')
 
== Nuorodos ==
{{reflist}}
 
[[en:Kilkis (peripheral unit)]]
[[eo:Kilkiso]]
[[es:PrefecturaKilkís de(unidad Kilkísperiférica)]]
[[fr:Nome de Kilkís]]
[[hr:Prefektura Kilkis]]
114 099

pakeitimai