'''Britų Indija''' ({{en|British India, British Raj}}) - – [[Britų imperija|Britanijos kolonijinei imperijai]] pavaldi feodalinė valstybė [[Pietų Azija|Pietų Azijoje]]. Apėmė dabartinę [[Indija|Indiją]], [[Pakistanas|Pakistaną]], [[Bangladešas|Bangladešą]], [[Mianmaras|Mianmarą]], egzistavo nuo [[1858]] m. iki [[1947]] m. Koloniją sudarė tiek tiesioginės valdos, tiek vasalinės kunigaikštystės. Turėjo dalinę autonomiją ir buvo vienintelė kolonija, kuri priklausė [[Tautų Lyga]]i (vėliau [[JTO]]), savarankiškai dalyvavo [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]].
Anksčiau buvo [[Britų Rytų Indijos kompanija|Britų Rytų Indijos kompanijos]] valda, tačiau po [[Sipajų sukilimas|Sipajų sukilimo]] 1857-1858 1857–1858 m. kompanija panaikinta ir sudaryta kolonija, valdoma Anglijos monarcho per generalgubernatorių. Nors vietiniai indų monarchai turėjo dalinę savivaldą, tačiau Anglijos monarchas buvo vyriausias kolonijos valdovas (nuo [[1876]] m. [[karalienė Viktorija]] buvo tituluojama Indijos imperatore). [[1935]] m. Indijai suteikta [[autonomija]]. 1942 m. [[Mahatma Gandis]] pradėjo pilietinio nepaklusnumo kampaniją, dėl kurios britai buvo priversti Indijai suteikti visišką nepriklausomybę. [[1947]] m. kolonija subyrėjo į [[Indijos sąjunga|Indijos sąjungą]] (iš jos susidarė Indija), [[Pakistano dominija|Pakistano dominiją]] (iš jos susidarė Pakistanas ir Bangladešas) bei [[Britų Birma|Britų Birmą]] (iš jos susidarė Mianmaras).
