18:10, 24 birželio 2011 versija taisyti Idioma-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 56 523 keitimai S Bot: Pavyzdinis straipsnis en:Pedro Álvares Cabral ← Prieš tai darytas keitimas		18:57, 24 birželio 2011 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 082 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Pedro Álvares Cabral - steel engraving by American Bank Note Company.jpg\|thumb\|200px\|Pedro Álvares Cabral]] '''Pedras Alvarešas Kabralas''' ({{pt\|Pedro Álvares Cabral}}; g. apie [[1467]] m. [[Belmontė]]je - – m. apie [[1520]] m. [[Santarenas (Portugalija)\|Santarene]]) - – portugalų [[idalgas]] ir keliautojas, antrosios jūrų ekspedicijos iš Europos į Indiją kapitonas. Šios kelionės metu, [[1500]] m. [[balandžio 20]] d. atrado [[Brazilija\|Braziliją]]. Manoma, kad gimė Portugalijos provincijoje [[Beira Baiša\|Beira Baišoje]] [[1467]] ar [[1468]] metais. Buvo trečiasis Beiros gubernatoriaus ir [[Belmontė]]s alkaldo Fernano Kabralo bei Izabelos de Guveja de Keiroš sūnus. Tikrasis jo vardas buvo Pedras Alvarešas Guveja nes paprastai tik vyriausiasis sūnus paveldėdavo tėvo pavardę. Vėliau, mirus vyriausiajam sūnui, pradėtas vadinti Pedru Alvarešu Kabralu. [[1500]] m. [[vasario 15]] d., kai gavo patvirtinimo laišką kelionei į Indiją iš karaliaus [[Manuelas I\|Manuelo I]], jau naudojo tėvo pavardę. Buvo [[Henrikas Jūrininkas\|Henriko Jūrininko]] sargyboje tarnavusio Fernano Alvarešo Kabralo anūkas. Biografai atrado didikiškąją jo liniją: pro prosenelis Alvaras Žilas Kabralas buvo Kastelo da Guardos [[alkaldas]] valdant [[Fernandas I\|Fernandui I-ajam]] ir [[Žuanas I\|Žuanui I-ajam]], [[Avisų dinastija\|Avisų dinastijos]] nariams. Iš jų gavo malonę turėti dvi pilis Guardą ir Belmontę, bei perdavė savo palikuonims. Tos valdos, buvusios Ispanijos pasienyje, buvo ganyklos. Nuo jose ganomų [[Naminė ožka\|ožkų]] kilo šeimos herbas bei pavardė ~~"Cabral"~~„Cabral“. Būdamas vienuolikos metų persikėlė į [[Seišalis\|Seišalį]] (kur ligi šiol tebėra ''Quinta do Carbal''), [[Lisabona\|Lisabonoje]] studijavo literatūrą, istoriją ir mokslus (pavyzdžiui, [[kosmografija\|kosmografiją]]), bei karo menus. Žuano II-ojo karališkoje taryboje, į kurią pateko kaip jaunas didikas, tobulinosi kosmografijoje ir [[jūrininkystė]]je. Eilutė 10: Į sostą įžengus [[Manuelas I\|Manuelui I-ajam]] gavo Karališkosios tarybos idalgo titulą, tapo [[Kristaus Ordinas\|Kristaus Ordino]] kavalieriumi, jam paskirta valstybinė alga. [[1499]] m. Kabralui suteiktas laivyno, kuris turėjo vykti į Indiją po [[Vaskas da Gama\|Vasko da Gamos]] grįžimo, vyriausiojo kapitono titulas. Tuo metu jam buvo apie 33 metus. Kabralo ekspedicijos misija buvo užmegzti prekybinius ryšius su [[Zamorinas\|Zamorinu]], ir tęsti da Gamos darbą Indijoje, ten įkurti įmonę ar gamyklą ir išgauti kuo daugiau prekių. Tai buvo pati geriausiai aprūpinta XV a. ekspedicija. Ją sudarė 10 laivų ir 3 [[karavelė]]s, gabenusios ~~1200 - 1500~~1200–1500 žmonių, kurių tarpe buvo pareigūnai, kariai, dvasininkai. Buvo vadovaujama patyrusių jūrininkų, tokių kaip [[Bartolomėjus Diasas]] ir [[Nikolau Koeljo]]. Išvyko iš Lisabonos [[1500]] m. [[kovo 9]] dieną, po mišių Restelo koplyčioje, kuriose dalyvavo ir pats karalius su savo taryba. Balandžio 22 d., praėjus 43 dienoms po išvykimo, ekspedicija, atsiskyrusi nuo Afrikos krantų, išvydo Paskoalo kalną, stūksantį [[Bahija\|Bajos]] pakrantėje. Kitą dieną įvyko pirmas kontaktas su vietiniais gyventojais. Balandžio 24 d. keliaudami į šiaurę ir ieškodami prieglobsčio, įsikūrė prie dabartinės Santa Kruz Kabralijos įlankos, [[Porto Seguras\|Porto Seguro]] apylinkėse. Ten išbuvo iki gegužės 2. Kabralas atrastas žemes paskyrė Portugalijos karūnai ir pavadino ''Ilha de Vera Cruz'' bei išsiuntė vieną iš mažesnių laivų su Pero Vaz de Caminha laišku atgal į karalystę pranešti apie atradimą. Tada vėl tęsė kelionę į Indiją Vasko da Gamos maršrutu. Kertant [[Gerosios Vilties kyšulys\|Gerosios Vilties kyšulį]] ekspedicija neteko keturių laivų, ironiška, tame tarpe ir Bartolomėjaus Diaso, kuris [[1488]] m. šį kyšulį atrado. [[Vaizdas:Bernardelli - Monumento a Cabral.jpg\|thumb\|200px\|Paminklas Lisabonoje]] Eilutė 25: Vėliau portugalai subombardavo Kalikutą, užgrobė arabų laivus ir [[Košimas\|Košime]] bei [[Kanakoras\|Kananore]] pasikrovę laivus prieskonių ir kitos vietinės produkcijos, patraukė atgal į Europą. Kabralas atvyko į Lisaboną [[1501]] m. [[liepos 31]] d. ir buvo priimtas kaip didvyris, nepaisant to, kad iš trylikos laivų grįžo tik keturi. Pakviestas karaliaus buvo įkalbinėjamas 1502 m. surengti naują misiją į Rytus, tačiau atsisakė ir buvo pakeistas Vasku da Gama. Kabralas užsitraukė karaliaus nemalonę ir iki pat gyvenimo galo nebegavo jokios tarnybinės misijos. 1503 m. vedė Izabelą de Kastro, [[Alfonsas de Albukerkė\|Alfonso de Albukerkės]] dukterėčią, susilaukė palikuonių. [[1518]] m. buvo Karališkosios Tarybos kavalieriumi, paskirtas Belmontės valdytoju ir Azuraros alkaldu. Mirė visų užmirštas, palaidotas [[Santarenas (Portugalija)\|Santareno]] Malonės bažnyčioje, pagal vienus [[1520]] m., pagal kitus [[1526]] m. Kabralas prisimenamas brazilų kaip Brazilijos atradėjas ir kasmet balandžio 22 dieną paminimas. [[Rio de Žaneiras\|Rio de Žaneire]] jam pastatytas paminklas (autorius Rodolfo Bernardelli). [[Belo Horizontė]]s miestas pagerbė suteikdamas jo vardą vienai pagrindinių miesto gatvių ''Avenida Álvares Cabaral''. Portugalijoje jam pastatytas paminklas Lisabonoje bei pavadintas prospektas. Taip pat statulos pastatytos jo gimtajame mieste Belmontėje bei laidojimo vietoje Santarene. [[1903]] m. [[kovo 14]] d. jo palaikai pergabenti į Braziliją ir palaidoti Rio de Žaneiro senojoje katedroje. == Literatūra ==

Pedro Álvares Cabral: Skirtumas tarp puslapio versijų