|
Onorė de Balzako tėvas Bernaras Fransua Balzakas – 53 metų amžiaus buvo Tūro mero pavaduotojas ir prieglaudų valdytojas. Motina Lora Salambjė – 32 metais jaunesnė už vyrą. Tėvai sūnų atidavė auginti žindyvei į Sen Syro kaimą prie [[Luara|Luaros]], kur jis išbuvo 4 metus. O. Balzakas niekada nedovanojo motinai, kad ji šitaip nusišalino nuo jo: ''„Dėl kokios fizinės ar moralinės klaidos motina man yra taip abejinga?“''
8 metų O. Balzakas buvo atiduotas į Vandomo koledžą, [[1814]] m. įstojo į Tūro koledžą. Balzakas kentėjo nuo nesąmoningo motinos šykštumo: ji švaistydavo pinigus, o kasdieninėms išlaidoms skaičiuodavo kiekvieną skatiką. Vėliau jaunasis Balzakas atiduotas į Lepitro pensioną. Po to į abato Ganserio pensioną. Galiausiai [[1816]] m. Balzakas baigė mokslus.
Baigęs mokslus įvairiuose pensionuose įstojo (tėvų pageidavimu) į Teisės fakultetą. Tėvai vylėsi, kad sūnus perims [[notaras|notaro]] [[notaro kontora|kontorą]], kur dirbo. Jaunuolio visai neviliojo [[teisininkas|teisininko]] profesija, jis geidė sėkmės, bet ją norėjo pasiekti per literatūrą. Todėl nusprendė tapti literatu. Tėvams nepatiko šis sūnaus sprendimas, bet vis dėlto davė 2 metus literatūriniam talentui išbandyti. Tuomet jis parašė eiliuotą tragediją „Kromvelis”. Deja, iš šeimos pritarimo nesulaukė.
[[1822]] m. pradėjo meilės romaną su Lora de Berni, kuri ateityje bus jam labiausiai atsidavusi draugė ir patarėja visą gyvenimą, padėjusi susiformuoti jo literatūriniam talentui.
Norėdamas užsidirbti pragyvenimui, Onorė imasi plunksnos ir parašo pirmuosius nuotykinius romanus Lordo Roonė slapyvardžiu (Onorė analogija). Dirba daug ir sunkiai: parašo po penkis – dešimt romanų per metus. Rašytojas nuolat bando savo sėkmę praturtėti: pasirašo sutartį, kad išleistų Lafonteną ir [[Moljeras|Moljerą]] viename tome, įsigyja spaustuvę, įsteigia raidžių liejyklą. Tačiau visi šie sumanymai žlunga. Balzakas įlenda skolas, persekiojamas kreditorių ir darbininkų. Tai priverčia jį vėl grįžti prie plunksnos. [[1829]] m. prasideda O. Balzako literatūrinė šlovė. Jis parašo „Šuanus” – pirmąjį romaną, įėjusį į „Žmogiškąją komediją”. Vėliau išspausdinama „Santuokos fiziologija”. Sukuria pirmas [[apysaka]]s, kurios įeis į „Privataus gyvenimo scenas”. Parašo filosofinį romaną „Šagrenės oda”. [[1832]] m. ima susirašinėti su svetimšale. Vėliau su ja susipažįsta, tai – Evelina Hanska. Su ja susirašinės visą gyvenimą. [[1834]] m. gimsta Mari diu Frenė, greičiausiai jo duktė. Balzakas parašoParašo pirmas „Paryžiaus gyvenimo scenas”: „Trylikos istoriją”. Po dvejų metų gimsta Lionelis Rišardas Gvidobonis – Viskontis, greičiausiai taip pat O. Balzako sūnus.
[[1850]] m. O. Balzako darbas sustojo. Jisjis dar vedė ilgai mylėtą moterį, lenkaitę, Eveliną Hanską, bet trumpai su ja pagyveno, nes Balzakas jau sirgo širdies hipertrofija dėl įtempto darbo (net 16 valandų per dieną). Rašytojas mirė sulaukęs vos 51 metų.
== Kūryba ==
|
