Vikipedija

Jūratė Statkutė de Rosales: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
nepatvirtintos informacijos trynimas (nerasta president.lt, apdovanotų asmenų duomenų bazėje)
S Atmestas 78.60.220.127 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Vienuolis keitimas)
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Jūratė Statkutė de Rosales''' (g. [[1929]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[lietuvių]] istorijos tyrinėtoja ir knygų apie lietuvių tautos praeitį autorė. Šiuo metu gyvenanti ir dirbanti [[Venesuela|Venesuelos]] politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausiąja redaktore.
| vardas = Jūratė Statkutė de Rosales
| nuotrauka = Jurate_statkute_de_rosales.jpg
| gimė = [[1929]] m. [[rugsėjo 9]] d.<br />[[Kaunas]]
| veikla = [[Žurnalistas|žurnalistė]], tolimosios [[Baltai|baltų]] praeities [[Tyrėjas|tyrėja]]
}}
 
'''Jūratė Regina Statkutė de Rosales''' ('''Jurate Rosales''') (g. [[1929]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių kilmės [[Venesuela|Venesuelos]] žurnalistė, tolimosios [[baltai|baltų]] praeities tyrinėtoja.
 
== Biografija ==
Tėvas Jonas Statkus buvo Lietuvojepirmasis Saugumotarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau „Pažangos“– direktorius.tautininkų Vienasremiamos iš„Pažangos“ pirmųjųspaudos suimtųbendrovės pareigūnų — įžengus sovietamsvadovas. [[1940]] metais, išvežtas įm. [[Maskva|Maskvosliepos 6]] Butyrkų kalėjimą,d. drauge su [[Augustinas Povilaitis|Augustinu Povilaičiu]] ir gen. [[Kazys Skučas|Kaziu Skuču.]] Nuosovietų tookupacinės laikovaldžios apiesuimtas, jįišvežtas nebebuvoį žinių[[Maskva|Maskvos]] [[Butyrkų kalėjimas|Butyrkų kalėjimą]]. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.
Jūratė mokėsi pradžios mokykloje — [[Paryžius|Paryžiuje]], kur tėvai gyveno iki 1938 metų. Karo metu — „Aušros“ gimnazijoje [[Kaunas|Kaune]]. Baigė mokslą [[Prancūzija|Prancūzijoje]], kur gavo [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] pagrindą ir [[prancūzų kalba|prancūzų kalbos]] mokytojos diplomą. Vėliau gilino kalbas [[Niujorkas|Niujorke]], [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]]. Moka senąsias romanso, lotynų, kalba anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.▼
1960 metais Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę [[kultūra|kultūrą]], visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir [[lietuviški papročiai|lietuviškų papročių]].▼
Nuo 1983 metų yra Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Žurnalas šalyje turi aukščiausią savaitinių leidinių tiražą ir išlaikė griežtos opozicijos liniją prieš [[Ugo Čavesas|Ugo Čaveso]] valdžią, palinkusią į [[komunistinė santvarka|komunistinę santvarką]]. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dažna viešnia pokalbiuose per radiją ir televiziją. Praeityje yra bendradarbiavusi [[Klyvlendas|Klyvlendo]] laikraštyje „Dirva“<ref>http://on.lt/jurate-statkute-rosales</ref>.▼
 
▲Jūratė mokėsi pradžios mokykloje — [[Paryžius|Paryžiuje]], kur tėvai gyveno iki [[1938]] metųm., Karokaro metu — „Aušros“ gimnazijoje– [[KaunasKauno Aušros gimnazija|KauneKauno „Aušros“ gimnazijoje]]. BaigėKarui moksląbaigiantis, pasitraukė į Vakarus. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], kurstudijavo gavolotynų ir [[lotynųprancūzų kalba|lotynų kalbos]]s, pagrindągavo ir [[prancūzų kalba|prancūzų kalbos]] mokytojosmokytojo diplomą. VėliauKalbų gilinostudijas kalbastęsė [[Niujorkas|NiujorkeJAV]], Niujorko [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]]. Moka senąsias romanso, lotynų, kalbaišmoko anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir lietuvių kalbomiskalbas.
== Apdovanojimai ==▼
* Orden Andrés Bello, primera clase — aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą.▼
* Orden Diego de Losada, primera clase — [[Karakasas|Karakaso]] miesto ordinas.▼
* Metų asmenybė — Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos įvertinimas 1989 m.▼
 
▲[[1960]] metaism. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę [[kultūra|kultūrą]], – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir [[lietuviški papročiai|lietuviškų papročių]].
== Nuopelnai Lietuvai ==
{{POV}}
Daugelį metų tyrė lietuvių ir kitų [[baltų gentys|baltų genčių]] senąją praeitį remdamasi Ispanojoje rasta karaliaus Alfonso X "išmintigojo" kronika bei tirdama baltų kalbų bruožus Ispanijoje. Yra iškėlusi [[teorija|teoriją]] kurioje [[gotai]], gyvenę Ispanijoje ir pietų Prancūzijoje (ispaniškai "godos") ir kariavę prieš [[Romos imperija|Romos imperiją]] yra tapatinami su Lietuvos istorijoje žinomais [[gudai|gudais]] ir aiškinama jų baltiška kilmė. Autorė yra parašiusi ir išleidusi keletą knygų šia tema, kurios susilaukė teigiamo skaitytojų įvertinimo ir buvo leistos pakartotinai. Pati Jūratė Statkutė de Rosales atrasdama naujus faktus ėmė kritiškai vertinti savo pirmąją knygą "Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje". Ši gotų teorija susilaukė nevienareikšmiško vertinimo Lietuvos istorikų tarpe, kaip beje ir teigiamų įvertinimų iš užsienio universitetų profesorių.
 
▲Nuo [[1983]] metųm. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Žurnalas šalyje turi aukščiausią savaitinių leidinių tiražą ir išlaikė griežtos opozicijos liniją prieš [[Ugo Čavesas|Ugo Čaveso]] valdžią, palinkusią į [[komunistinė santvarka|komunistinę santvarką]]. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dažnadalyvauja viešniaradijo, pokalbiuosetelevizijos, perinterneto radijądiskusijose. irIlgą televiziją.laiką Praeityje yrabendradarbiavo bendradarbiavusisu [[Klyvlendas|Klyvlendo]] laikraštyje(JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“. <ref>http://on.lt/jurate-statkute-rosales</ref>.
== Knygos ==
 
* Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje, Čikaga, Devenių kultūros fondas, [[1985]].▼
Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido studijas, kuriose kelia hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi ''godos'' (lietuviškai ''gudai'', vokiškai ''gotai'', lotyniškai ''getai''), gyvenę nuo [[Vysla|Vyslos]] iki [[Uralo kalnai|Uralo]] ir rengę sėkmingus karo žygius į [[Roma|Romą]], [[Indija|Indiją]], kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai. Kritikai šią teoriją vertina skeptiškai.
* Los Godos (2 laidos), Karakasas, Venesuela, Ediciones de la Revista Zeta, [[1998]], [[1999]].▼
 
* Los Godos (2 laidos), Barselona, Ispanija, Ed. Ariel, [[2004]].▼
== Bibliografija ==
* Goths and Balts, Čikaga, JAV, Vydūno jaunimo fondas, [[2004]].▼
▲* Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje,. - Čikaga,: Devenių kultūros fondas, [[1985]].
* Didžiosios apgavystės, Vilnius, „Baltijos kopija“, [[2007]].
▲* Los Godos (2 laidos),. - Karakasas, Venesuela,: Ediciones de la Revista Zeta, [[1998]], [[1999]].
* Senasis aisčių giminės metraštis, Kaunas, Č. Gedgaudo labdaros fondas, [[2009]].▼
▲* Los Godos (2 laidos),. - Barselona, Ispanija,: Ed. Ariel, [[2004]].
▲* Goths and Balts,. - Čikaga, JAV,: Vydūno jaunimo fondas, [[2004]].
* Didžiosios apgavystės. - Vilnius: Baltijos kopija, 2007. - 72 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-568-54-4
▲* Senasis aisčių giminės metraštis,. - Kaunas,: Č. Gedgaudo labdaros fondas, [[2009]]. - 274 p.: iliustr. - ISBN 978-9986-966-01-2
* [http://on.lt/europos-saknys „Europos šaknys“] — dar rašoma knyga, pirmieji šeši skyriai internete.
 
== Straipsniai ==
* ''El idioma que hablaron los godos<ref>http:'' //www.latorredelvirrey.es/libros/libros_verano09/pdf/124.pdf</ref> — La Torre del Virrey, Nr. 03, Valensija, Ispanija, 2009. <ref>http://www.latorredelvirrey.es/libros/libros_verano09/pdf/124.pdf</ref>
* ''Las cuatro mentiras sobre los godos<ref>http:'' //www.saber.ula.ve/handle/123456789/16399</ref> — Universidad de Los Andes, Facultad de Letras y Educación, Merida, Venesuela, 2008. <ref>http://www.saber.ula.ve/handle/123456789/16399</ref>
* ''Cultura goda<ref>http:'' //dialnet.unirioja.es/servlet/articulo?codigo=2598711</ref> — La Torre del Virrey, revista de estudios culturales, Nr. 05, Valensija, Ispanija, ed. Verano 2008. <ref>http://dialnet.unirioja.es/servlet/articulo?codigo=2598711</ref>
* Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją // Lietuva internete, 2009-05-11. <ref>http://on.lt/gudu-poveikis-ispanu-kalbai</ref> — „Lietuva internete“, 2009-05-11.
* Ar viską padarome? // Mokslo Lietuva, 2009-02-12, Nr.3 (403). <ref>http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/1548</ref> — „Mokslo Lietuva“ 2009-02-12 Nr.3 (403).
* Lietuviai ir istorijos melas // [[Kauno diena]], 2008-07-05. <ref>http://kauno.diena.lt/dienrastis/lietuva/lietuviai-ir-istorijos-melas-104011</ref> — „Kauno diena“ 2008-07-05.
* Didžioji istorijos klaida // Vilniaus diena, 2008-07-05. <ref>http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/didzioji-istorijos-klaida-114453</ref> — „Vilniaus diena“ 2008-07-05.
* Lietuvos istorijos forumas. <ref>http://forum.istorija.net/search/query.asp?action=search&searchforumid=all&author=jurate29&days=</ref> .
 
▲== Apdovanojimai ==
▲* ''Orden Andrés Bello, primera clase'' —– aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą.
▲* ''Orden Diego de Losada, primera clase'' —– [[Karakasas|Karakaso]] miesto ordinas.
▲* Metų asmenybė —– IberųPietų Amerikos „Iberų Amerikos žurnalistų organizacijosorganizacijos“ įvertinimas, [[1989]] m.
* [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius|LDK Gedimino ordino Riterio kryžius]] – Lietuvos prezidento apdovanojimas, [[1996]] m.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Statkutė}}
[[Kategorija:Venesuelos lietuviai]]
[[Kategorija:Lietuvos istorikai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Jūratė_Statkutė_de_Rosales"