|
'''Jūratė Statkutė de Rosales''' (g. [[1929]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[lietuvių]] istorijos tyrinėtoja ir knygų apie lietuvių tautos praeitį autorė. Šiuo metu gyvenanti ir dirbanti [[Venesuela|Venesuelos]] politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausiąja redaktore.
{{Žmogaus biografija
| vardas = Jūratė Statkutė de Rosales
| nuotrauka = Jurate_statkute_de_rosales.jpg
| gimė = [[1929]] m. [[rugsėjo 9]] d.<br />[[Kaunas]]
| veikla = [[Žurnalistas|žurnalistė]], tolimosios [[Baltai|baltų]] praeities [[Tyrėjas|tyrėja]]
}}
'''Jūratė Regina Statkutė de Rosales''' ('''Jurate Rosales''') (g. [[1929]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių kilmės [[Venesuela|Venesuelos]] žurnalistė, tolimosios [[baltai|baltų]] praeities tyrinėtoja.
== Biografija ==
Tėvas Jonas Statkus buvo pirmasisLietuvoje tarpukario Lietuvos Valstybės saugumoSaugumo departamento direktorius, vėliau –„Pažangos“ tautininkųdirektorius. remiamosVienas „Pažangos“iš spaudospirmųjų bendrovėssuimtų vadovas.pareigūnų — įžengus sovietams [[1940]] m.metais, išvežtas į [[liepos 6Maskva|Maskvos]] d.Butyrkų kalėjimą, drauge su [[Augustinas Povilaitis|Augustinu Povilaičiu]] ir gen. [[Kazys Skučas|Kaziu Skuču]]. sovietųNuo okupacinėsto valdžioslaiko suimtas,apie išvežtasjį įnebebuvo [[Maskva|Maskvos]] [[Butyrkų kalėjimas|Butyrkų kalėjimą]]žinių. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.
Jūratė mokėsi pradžios mokykloje — [[Paryžius|Paryžiuje]], kur tėvai gyveno iki [[1938 ]] mmetų. , karoKaro metu –— „Aušros“ gimnazijoje [[ Kauno Aušros gimnazijaKaunas| Kauno „Aušros“ gimnazijojeKaune]]. KaruiBaigė baigiantis, pasitraukė į Vakarus.mokslą [[Prancūzija|Prancūzijoje]] , studijavokur lotynų irgavo [[ prancūzųlotynų kalba |lotynų kalbos]] s, gavopagrindą ir [[prancūzų kalba|prancūzų kalbos ]] mokytojomokytojos diplomą. KalbųVėliau studijasgilino tęsėkalbas [[ JAVNiujorkas|Niujorke]], Niujorko [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]] . Moka senąsias romanso, išmokolotynų, kalba anglų, ispanų , prancūzų, vokiečių kalbasir lietuvių kalbomis. ▼[[1960 ]] m.metais Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę [[kultūra|kultūrą]] –, visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir [[lietuviški papročiai|lietuviškų papročių ]]. ▼Nuo [[1983 ]] m.metų yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė . Žurnalas šalyje turi aukščiausią savaitinių leidinių tiražą ir išlaikė griežtos opozicijos liniją prieš [[Ugo Čavesas|Ugo Čaveso]] valdžią, palinkusią į [[komunistinė santvarka|komunistinę santvarką]]. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvaujadažna radijo,viešnia televizijos,pokalbiuose internetoper diskusijose.radiją Ilgąir laikąteleviziją. bendradarbiavoPraeityje yra subendradarbiavusi [[Klyvlendas|Klyvlendo]] (JAV) lietuvių laikraščiulaikraštyje „Dirva“ . <ref>http://on.lt/jurate-statkute-rosales</ref> .▼
▲Jūratė mokėsi pradžios mokykloje [[Paryžius|Paryžiuje]], kur tėvai gyveno iki [[1938]] m., karo metu – [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnazijoje]]. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. [[Prancūzija|Prancūzijoje]] studijavo lotynų ir [[prancūzų kalba]]s, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė [[JAV]], Niujorko [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]], išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas.
* ''Orden Andrés Bello, primera clase '' –— aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą. ▼* ''Orden Diego de Losada, primera clase '' –— [[Karakasas|Karakaso]] miesto ordinas. ▼* Metų asmenybė –— Pietų Amerikos „IberųIberų Amerikos žurnalistų organizacijos“organizacijos įvertinimas , [[1989 ]] m. ▼
== Nuopelnai Lietuvai ==
▲[[1960]] m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Nors būdama viena kitoje pasaulio pusėje, išsaugojo tautinę [[kultūra|kultūrą]] – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikosi ir lietuviškų papročių.
{{POV}}
Daugelį metų tyrė lietuvių ir kitų [[baltų gentys|baltų genčių]] senąją praeitį remdamasi Ispanojoje rasta karaliaus Alfonso X "išmintigojo" kronika bei tirdama baltų kalbų bruožus Ispanijoje. Yra iškėlusi [[teorija|teoriją]] kurioje [[gotai]], gyvenę Ispanijoje ir pietų Prancūzijoje (ispaniškai "godos") ir kariavę prieš [[Romos imperija|Romos imperiją]] yra tapatinami su Lietuvos istorijoje žinomais [[gudai|gudais]] ir aiškinama jų baltiška kilmė. Autorė yra parašiusi ir išleidusi keletą knygų šia tema, kurios susilaukė teigiamo skaitytojų įvertinimo ir buvo leistos pakartotinai. Pati Jūratė Statkutė de Rosales atrasdama naujus faktus ėmė kritiškai vertinti savo pirmąją knygą "Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje". Ši gotų teorija susilaukė nevienareikšmiško vertinimo Lietuvos istorikų tarpe, kaip beje ir teigiamų įvertinimų iš užsienio universitetų profesorių.
== Knygos ==
▲Nuo [[1983]] m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvauja radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su [[Klyvlendas|Klyvlendo]] (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“. <ref>http://on.lt/jurate-statkute-rosales</ref>
* Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje ., - Čikaga :, Devenių kultūros fondas, [[1985 ]]. ▼
* Los Godos (2 laidos) . -, Karakasas :, Venesuela, Ediciones de la Revista Zeta, [[1998 ]], [[1999 ]]. ▼Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido studijas, kuriose kelia hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi ''godos'' (lietuviškai ''gudai'', vokiškai ''gotai'', lotyniškai ''getai''), gyvenę nuo [[Vysla|Vyslos]] iki [[Uralo kalnai|Uralo]] ir rengę sėkmingus karo žygius į [[Roma|Romą]], [[Indija|Indiją]], kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai. Kritikai šią teoriją vertina skeptiškai.
* Los Godos (2 laidos) . -, Barselona :, Ispanija, Ed. Ariel, [[2004 ]]. ▼
* Goths and Balts . -, Čikaga :, JAV, Vydūno jaunimo fondas, [[2004 ]]. ▼== Bibliografija ==
* Didžiosios apgavystės, Vilnius, „Baltijos kopija“, [[2007]].
▲* Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje. - Čikaga: Devenių kultūros fondas, 1985.
* Senasis aisčių giminės metraštis . -, Kaunas :, Č. Gedgaudo labdaros fondas, [[2009 ]]. - 274 p.: iliustr. - ISBN 978-9986-966-01-2▼▲* Los Godos (2 laidos). - Karakasas: Ediciones de la Revista Zeta, 1998, 1999.
▲* Los Godos (2 laidos). - Barselona: Ed. Ariel, 2004.
▲* Goths and Balts. - Čikaga: Vydūno jaunimo fondas, 2004.
* Didžiosios apgavystės. - Vilnius: Baltijos kopija, 2007. - 72 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-568-54-4
▲* Senasis aisčių giminės metraštis. - Kaunas: Č. Gedgaudo labdaros fondas, 2009. - 274 p.: iliustr. - ISBN 978-9986-966-01-2
* [http://on.lt/europos-saknys „Europos šaknys“] — dar rašoma knyga, pirmieji šeši skyriai internete.
== Straipsniai ==
* ''El idioma que hablaron los godos'' <ref>http://www.latorredelvirrey.es/libros/libros_verano09/pdf/124.pdf</ref> — La Torre del Virrey, Nr. 03, Valensija, Ispanija, 2009. <ref>http://www.latorredelvirrey.es/libros/libros_verano09/pdf/124.pdf</ref>
* ''Las cuatro mentiras sobre los godos'' <ref>http://www.saber.ula.ve/handle/123456789/16399</ref> — Universidad de Los Andes, Facultad de Letras y Educación, Merida, Venesuela, 2008. <ref>http://www.saber.ula.ve/handle/123456789/16399</ref>
* ''Cultura goda'' <ref>http://dialnet.unirioja.es/servlet/articulo?codigo=2598711</ref> — La Torre del Virrey, revista de estudios culturales, Nr. 05, Valensija, Ispanija, ed. Verano 2008. <ref>http://dialnet.unirioja.es/servlet/articulo?codigo=2598711</ref>
* Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją // Lietuva internete, 2009-05-11. <ref>http://on.lt/gudu-poveikis-ispanu-kalbai</ref> — „Lietuva internete“, 2009-05-11.
* Ar viską padarome? // Mokslo Lietuva, 2009-02-12, Nr.3 (403). <ref>http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/1548</ref> — „Mokslo Lietuva“ 2009-02-12 Nr.3 (403).
* Lietuviai ir istorijos melas // [[Kauno diena]], 2008-07-05. <ref>http://kauno.diena.lt/dienrastis/lietuva/lietuviai-ir-istorijos-melas-104011</ref> — „Kauno diena“ 2008-07-05.
* Didžioji istorijos klaida // Vilniaus diena, 2008-07-05. <ref>http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/didzioji-istorijos-klaida-114453</ref> — „Vilniaus diena“ 2008-07-05.
* Lietuvos istorijos forumas. <ref>http://forum.istorija.net/search/query.asp?action=search&searchforumid=all&author=jurate29&days=</ref> .
▲* ''Orden Andrés Bello, primera clase'' – aukščiausias Venesuelos ordinas už kultūrinį darbą.
▲* ''Orden Diego de Losada, primera clase'' – [[Karakasas|Karakaso]] miesto ordinas.
▲* Metų asmenybė – Pietų Amerikos „Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos“ įvertinimas, [[1989]] m.
* [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius|LDK Gedimino ordino Riterio kryžius]] – Lietuvos prezidento apdovanojimas, [[1996]] m.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Statkutė}}
[[Kategorija:Venesuelos lietuviai]]
[[Kategorija:Lietuvos istorikai]]
| 