Toltekai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Toltekai''' - – [[indėnai|indėnų]] tauta, gyvenusi [[Mezoamerika|Mezoamerikos]] regione, kalbėjusi [[jutų-actekų kalbos|jutų-actekų kalbų]] šeimai priklausiusia kalba.

[[VIII a.]] toltekai iš šiaurės įsiveržė į centrinę [[Meksika|Meksiką]]. [[IX a.]] sukūrė didelę valstybę, užėmusią centrinę ir šiaurinę Meksiką. Jos sostinė buvo Sero de Estrelija, o vėliau - – [[Toljanas]] ([[Tula (Meksika)|Tula]]). Kiti svarbūs toltekų miestai buvo [[Čolula]], Tolula, Tlilan Tlapalanas. Toltekų kultūra taip pat stipriai paveikė [[Teotihuakanas|Teotihuakano]] ir [[Šočikalkas|Šočikalko]] miestų vystymąsi.

[[X a.]] toltekų kariniai daliniai pasiekė [[majai|majų]] žemes ir užvaldė jų miestus [[Jukatano pusiasalis|Jukatane]] ir kalnų [[Gvatemala|Gvatemaloje]]. Tuo pat metu prasidėjo vidiniai konfliktai pačioje toltekų valstybėje, todėl dalis tautos migravo į [[Salvadoras|Salvadorą]] ir prisidėjo prie [[pipilai|pipilų]] tautos susiformavimo.

[[XII a.]] antroje pusėje iš šiaurės į Meksiką vėl atsikraustė naujos gentys, kurių tarpe buvo [[actekai]], ir nusiaubė toltekų valstybę. Laikui begant tauta sunyko, tačiau tapo svarbi actekų legendose, o jų kultūra tapo actekų kultūros formavimosi pagrindu. Actekų kalbose žodžiu ''tolteca'' pradėti vadinti menininkai, išmintingi žmonės.

Iš toltekų laikų išliko monumentalūs paminklai, skulptūros (kompleksas Tuloje), šventyklos. Kaip ir daugelis kitų Mezoamerikos tautų, toltekai praktikavo [[žmonių aukojimas|žmonių aukojimą]], jų mene svarbiausi karo ir dievų motyvai.

[[Karlosas Kastaneda]] bei jo sekėjai toltekais vadino paslaptingus žynius, neva nuo senosios toltekų valstybės laikų saugančius jos paslaptis.