13:52, 11 birželio 2011 versija taisyti Xqbot (aptarimas \| indėlis) Botai 116 482 keitimai S robotas Pridedama: hif:Swedish bhasa ← Prieš tai darytas keitimas		20:19, 20 birželio 2011 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 770 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: {{InterWiki\|code=sv}} '''Švedų kalba''' (švediškai ''svenska'') – [[Šiaurės germanų kalbos\|skandinavų kalba]], kuria kalbama [[Švedija\|Švedijoje]] ir dalyje [[Suomija\|Suomijos]]. Kalbančiųjų švedų kalba yra apie 9 milijonus. == Istorija == IX a. [[senovės skandinavų kalba]] suskilo į vakarų ([[Norvegija\|Novegijos]], [[Islandija\|Islandijos]]) ir rytų ([[Švedija\|Švedijos]], [[Danija\|Danijos]]) dialektus. ~~XII-XIII~~XII–XIII a. atsiskyrė senosios danų ir švedų kalbos. [[Viduramžiai]]s abi šias kalbas smarkiai paveikė vidurio žemutinė vokiečių kalba. XIII a. pasirodė pirmasis rašytinis dokumentas (''Västgötalagen'' - – vestgotų teisė) lotynų raštu. Plintant [[krikščionybė\|krikščionybei]] didėjo lotynų ir graikų kalbų įtaka, o plečiantis [[Hanzos sąjunga]]i - – žemutinių saksonų kalbos žodžiai. Senojoje švedų kalboje buvo naudojama vyriška ir moteriška giminės (vėliau pavirto bendrąja), daiktavardžiai, būdvardžiai buvo kaitomi [[linksniavimas\|linksniais]]. Modernioji švedų kalba susiformavo XVI a. plintant [[reformacija]]i ir spausdintai literatūrai. XIX a. vystantis urbanizacijai, švedų literatūrai susiformavo dabartinė kalba. == Žodynas == Eilutė 16: Dauguma švediškų žodžių yra [[germanų kalbos\|germaniškos]] kilmės. Mokslinė, religinė terminologija daugiausia atėjo iš [[lotynų kalba\|lotynų]] ir [[graikų kalba\|graikų]] kalbų. Taip pat nemažai žodžių patekę iš prancūzų kalbos. Kaip ir vokiečių ar olandų kalbose, švedų kalboje nauji žodžiai sudaromi sujungiant kelis. == Dialektai == [[Vaizdas:Distribution-sv.png\|thumb\|200px\|Švedų kalbos paplitimas]] eilutė 22 ⟶ 23: == Abėcėlė == Švedų kalba naudoja standartinę [[lotynų abėcėlė\|lotynų abėcėlę]], bet turi keletą diakritinių raidžių: Å (tariama panašiai kaip o), Ä (panašiai kaip lietuviška e), Ö (kaip jo). Raidės Q, W ir Z naudojamos tik skoliniuose, svetimvardžiuose. Junginys ''sj'' tariamas kaip liet. ch, ''tj, kj'' - – kaip š. == Gramatika == === Žodžių tvarka sakinyje === Žodžių tvarka sakinyje aprašoma pagrindine taisykle - – tarinys (veiksmažodis) sakinyje visada būna antroje vietoje. Pavyzdžiai: eilutė 39 ⟶ 41: === Daiktavardžiai === Švedų kalbos daiktavardžiai bei būdvardžiai kaitomi [[Giminė (gramatika)\|giminėmis]] ir skaičiais. Yra išskiriamos dvi giminės - – bendroji (''utrum'') ir neutralioji (''neutrum''). Bendrosios giminės žodžiai turi artikelį ''en'', o neutraliosios ''ett''. Be to, daiktavardis žymimojoje formoje įgyja galūnę vienaskaitoje -en arba -et, daugiskaitoje -na arba -en. {\| class="wikitable" \|- ! ! Vienaskaita eilutė 56 ⟶ 58: \|} Daugiskaita sudaroma taip: bendrosios giminės daiktavardžiai, su galūne -a keičiami su galūne -or, pvz., ''flicka'' > ''flickor''. Kiti bendrosios giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnes -ar arba -er, pvz., ''växt'' > ''växter'', ''lök'' > ''lökar''. Neutraliosios giminės žodžiai, besibaigiantys balse, gauna papildomą raidę n, pvz., ''äpple'' > ''äpplen'', o besibaigianys priebalse nekinta: ''barn'' > ''barn''. Dalis žodžių kaip ir anglų kalboje naudoja nereguliarias daugiskaitos formas, pvz., ''man'' > ''män'', ''mus'' > ''möss'', ''gås'' > ''gäss''. Kilmininkas sudaromas pridedant raidę s (tačiau jei žodis baigiasi s, papildoma nepridedama). eilutė 64 ⟶ 66: Švedų kalboje įvardžių sudarymas panašus kaip ir anglų, tačiau jie dar priklauso nuo giminės. {\| ! Lietuviškai ! veiksnys ! objektyvinis ! savybinis \|- \| aš \| jag \| mig \| min/mitt/mina<sup>1</sup> \|- \| tu \| du \| dig \| din/ditt/dina<sup>1</sup> \|- \| jis \| han \| honom \| hans \|- \| ji \| hon \| henne \| hennes \|- \| jis/ji (bendr. g.) \| den \| den \| dess \|- \| jis/ji (neutr. g.) \| det \| det \| dess \|- \| mes \| vi \| oss \| vår/vårt/våra<sup>1</sup> \|- \| jūs \| ni \| er \| er/ert/era<sup>1</sup> \|- \| jie/jos \| de \| dem \| deras \|- \| (sangrąžinis) \| - eilutė 125 ⟶ 127: === Būdvardžiai === Švediški būdvardžiai kaitomi priklausomai nuo daiktavardžio laiko ir skaičiaus, pvz: : ''en stor elefant'' - – didelis dramblys : ''ett stort lejon'' - – didelis liūtas (neutr. g. prie būdvadžio prisideda raidė t) : ''(den) stora elefanten'' - – (tas) didelis dramblys (vns. žymimoji forma, prisideda galūnė -a) : ''stora elefanter'' - – dideli drambliai (dgs. prisideda galūnė -a) Aukštesnio laipsnio būdvardžiai švedų kalboje sudaromi keliais būdais: eilutė 150 ⟶ 152: \|- align="center" \| ''noll'' \|\| ''en/ett'' \|\| ''två'' \|\| ''tre'' \|\| ''fyra'' \|\| ''fem'' \|\| ''sex'' \|\| ''sju'' \|\| ''åtta'' \|\| ''nio'' \|\| ''tio'' \|\| ''elva'' \|\| ''tolv'' \|} Skaičius vienas sutampa su nežymimuoju artikeliu, todėl jis kinta (''en/ett'') priklausomai nuo drauge vartojamo daiktavardžio. eilutė 170 ⟶ 172: \|- align="center" \| ''tjugo'' \|\| ''trettio'' \|\| ''fyrtio'' \|\| ''femtio'' \|\| ''sextio'' \|\| ''sjuttio'' \|\| ''åttio'' \|\| ''nittio'' \|\| ''(ett) hundra'' \|\| ''(ett) tusen'' \|} === Veiksmažodžiai === eilutė 183 ⟶ 185: ! colspan="2" \| Bendratis ! colspan="2" \| Esamasis l. ! colspan="2" \| Būtasis l. ! colspan="2" \| Siekinys ! colspan="2" \| Būtasis dalyvis eilutė 189 ⟶ 191: \|- style="vertical-align: top" \| align="center" \| 1 \| ''kalla-'' \| ''kalla!'' \| ''kalla'' \|\| ''-'' eilutė 198 ⟶ 200: \| kviesti \|- style="vertical-align: top" \| align="center" \| 2a \| ''stäng-'' \| ''stäng!'' \| ''stänga'' \|\| ''-a'' eilutė 208 ⟶ 210: \| uždaryti \|- style="vertical-align: top" \| align="center" \| 2b \| ''läs-'' \| ''läs!'' \| ''läsa'' \|\| ''-a'' eilutė 218 ⟶ 220: \| skaityti \|- style="vertical-align: top" \| align="center" \| 3 \| ''sy-'' \| ''sy!'' \| ''sy'' \|\| ''-'' eilutė 229 ⟶ 231: \|- style="vertical-align: top" \| align="center" \| 4 (tvirtas) \| ''stryk-'' \| ''stryk!'' \| ''stryka'' \|\| ''-a'' eilutė 258 ⟶ 260: !Švediškai \|- \|\|švedų kalba\|\| ''svenska'' \|- \|\|lietuvių kalba \|\| ''litauska'' \|- \|\|sveikas \|\| ''hej'' \|- \|\|kaip laikaisi? \|\| ''hur mår du?'' \|- \|\|mano vardas … \|\| ''jag heter …'' \|- \|\|kalbate angliškai? \|\| ''pratar du engelska?'' \|- \|\|gyvenu Stokholme \|\| ''jag bor i Stockholm'' \|- \|\|man 20 metų \|\| ''jag är 20 år'' \|- \|\|sveiki atvykę! \|\| ''välkommen'' \|- \|\|sudie \|\| ''hej då'' \|- \|\|mano draugas \|\| ''min vän'' \|- \|\|ačiū \|\| ''tack'' \|- \|\|prašom \|\| ''varsågod'' \|- \|\|atsiprašau \|\| ''ursäkta'' \|- \|}

Švedų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų