Feta: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Feta''' ({{gr|φέτα}}) - – [[sūris|sūrio]] rūšis, kilusi [[Graikija|Graikijoje]], bet vėliau jos variantai įvairiais pavadinimais paplito dideliame regione [[Balkanai|Balkanuose]] ir [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]].

Feta yra [[avis|avių]] pieno sūris, nors vėlesniais laikais jam gaminti naudojama ir nedidelė dalis [[Naminė ožka|ožkų]] pieno (iki 30%). Jis yra [[sūryminis sūris]], - – taigi, brandinamas sūryme keletą mėnesių. Pagamintas sūris neturi žievės, yra minkštos tekstūros, su skylutėmis. Skonis sūrus. Maksimali sūrio drėgmė yra 56%, o minimalus riebumas - – 43%, rūgštumas varijuoja nuo 4.4 iki 4.6.

Sūrio naudojimas labai įvairus. Jis - – viena svarbiausių sudėtinių dalių tokiose salotose kaip [[graikiškos salotos]], [[šopskos salotos]]. [[Graikų virtuvė]]je jis naudojamas tradiciniuose kepiniuose ''tyropita'' ir ''spanakopita''.

Šis sūris buvo minimas jau [[Bizantijos imperija|Bizantijos imperijoje]] ir tada vadintas '''prosfatos''' {{gr|πρόσφατος}}. Manoma, kad jis atsirado [[Kreta|Kretoje]], bet vėliau paplito visame Bizantijos imperijos areale. XV a. italai aiškiai aprašė jo gamybos technologiją, mirkant [[sūrymas|sūryme]]. Fetos pavadinimas Graikijoje paplito XVII a. ir atėjo iš [[Italų kalba|italų kalbos]] ''fetta'' ("riekelė"„riekelė“).

Fetos tipo sūriai gaminami visose Balkanų ir Mažosios Azijos virtuvėse, bet vadinami skirtingai. Kai kuriose šalyse vadinamas tiesiog "sūriu"„sūriu“ ({{bg|сирене|sirene}}, {{sr|сир|sir}}, {{ka|ყველი|kveli}}), kitur – -„baltu "baltu sūriu"sūriu“ ({{mk|бело сирење|belo sirenje}}, {{tr|beyaz peynir}}, {{ar|gibna beyda}}). Taip pat žinomas kaip '''djath''' ([[Albanų virtuvė|Albanijoje]]), '''brinza''' ({{uk|бринза}}), '''telemea''' ({{ro|telemea}}). Izraelyje, Libane tiesiog žinomas kaip '''bulgariškas sūris'''.