Mykolas Elvyras Andriolis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mykolas Elvyras Andriolis''' ({{it|Michael Elviro Andriolli}}, [[1836 m.]] [[lapkričio 2]] d. [[Vilnius]] - – [[1893 m.]] [[rugpjūčio 23]] d. Nalenčiovas, [[Liublino vaivadija]])  – [[Lietuva|Lietuvos]] [[grafika]]s, tapytojas, [[1863 m. sukilimas|1863  m. sukilimo]] dalyvis.

Tėvas dailininkas [[Pranciškus Andriolis]]. Nuo [[1855]]  m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] studijavo mediciną, mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. [[1857]]  m. [[Peterburgo dailės akademija|Sankt Peterburgo dailės akademijoje]] įgijo dailininko diplomą. [[1860]]-–[[1861]]  m. tobulinosi Šv. Luko akademijoje [[Roma|Romoje]].

Lietuvoje prasidėjus [[1863]]  m. sukilimui [[Liudvikas Narbutas]] jį paskyrė būrio vadu, prie [[Lyda|Lydos]] paimtas į nelaisvę, kalintas [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjime]]. Pabėgęs iš kalėjimo gyveno [[Londonas|Londone]], [[1864]]-–[[1866]]  m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], grįžtantis į Lietuvą suimtas ir [[1868]]  m. ištremtas 15 metų į [[Viatka|Viatką]] ([[Rusija]]). Po [[1871]]  m. amnestijos apsigyveno [[Varšuva|Varšuvoje]], nuo [[1880]]  m. gyveno Bžeguose prie Varšuvos. [[1883]]-–[[1886]]  m. dirbo „Firmin Didot“ leidykloje [[Paryžius|Paryžiuje]].

Nupiešė istorinių ir buitinių kompozicijų, ciklą „1863  m. sukilimas Lietuvoje“, nutapė peizažų, portretų, religinių kompozicijų [[1864]]  m. [[Veliuona|Veliuonos]], [[1891]]-–[[1892]]  m. [[Kaunas|Kauno]] (Šv. Onos paveikslas [[Vytauto bažnyčia|Vytauto bažnyčioje]]), [[1892]]-–[[1893]]  m. [[Naugardukas|Naugarduko]] bažnyčioms. Kūriniai romantiški, išraiškingo, grakštaus piešinio, subtilaus šešėliavimo, spalvingo, švelnaus kolorito.<ref>{{VLE|I|498|[[Vladas Gasiūnas]]|Mykolas Elvyras Andriolis}}</ref>

Pasižymėjo kaip knygų iliustruotojas. Tarp jo iliustruotų autorių [[Eliza Ožeškova]], [[Vladislovas Sirokomlė]], [[Juozapas Ignotas Kraševskis]], [[Julius Slovackis]], dirbant Paryžiuje  – dar ir [[James Fenimore Cooper]], [[Viljamas Šekspyras]]. Jo iliustracijos [[Adomas Mickevičius|A. Mickevičiaus]] poemoms laikomos vienomis geriausių [[XIX a.]] šių kūrinių iliustracijų. [[1881]]  m. [[Lvovas|Lvovo]] knygų leidėjo Altenbergo užsakymu, reprezentaciniam poemos „[[Ponas Tadas]]“ leidimui nupiešė 24 puslapio dydžio iliustracijas, 10 vinječių ir 24 inicialus. Nors poemą iliustravo ir kiti gabūs dailininkai, ją leidžiant vėliau neretai būdavo pasirenkamos Andriolio versijos  – taip pasielgė ir 1954  m. į rusų kalbą išversto „Pono Tado“ maskviškiai leidėjai. Dailininkas yra sukūręs iliustracijų ir kitiems Adomo Mickevičiaus kūriniams  – „Gražina“, „Ponia Tvardovska“, „[[Konradas Valenrodas (poema)|Konradas Valenrodas]]“.<ref>[http://www.ldm.lt/VPG/A_M_paroda_biografijos.htm Vilniaus paveikslų galerija. Menininkų biografijos]</ref>

Litografija „Gedimino pilies statyba“, vaizduojanti Vilniaus - – Lietuvos sostinės įkūrimo legendą, eksponuojama Lietuvos Respublikos [[Prezidentūra|Prezidentūros]] Delegacijų salėje.