|
[[zh-min-nan:Thài-iông-lêng]]
[[zh-yue:太陽能]]
Žemės gauna 174 petawatts (PW) gaunamų saulės spindulių (insoliacijos) viršutinėje atmosferoje. [1] Maždaug 30% yra atspindima atgal į kosmosą, o likusi dalis yra absorbuojama debesų, vandenynų ir sausumos mases. Saulės šviesos spektrą žemės paviršiaus yra daugiausia išsibarsčiusios regimojo ir artimojo infraraudonojo diapazonai nedidelę dalį beveik ultravioletinių [2].
Žemės sausumos paviršiaus, vandenynų ir atmosferos sugeria saulės spindulius, o tai didina jų temperatūrą. Šiltas oras yra išgarinamas vanduo iš vandenynų pakyla, sukelia atmosferos cirkuliacijos arba konvekcijos. Kai oras pasiekia didelio aukščio, kur temperatūra yra žema, vandens garai kondensuojasi į debesis, kuris lietaus ant žemės paviršiaus, užbaigti vandens ciklui. Slaptąją šilumą vandens kondensacijos sustiprina konvekcija, gaminančių atmosferos reiškinių, tokių kaip vėjo, ciklonų ir anti-ciklonai. [3] Sunlight sugeria vandenynai ir sausumos mases saugo paviršiaus vidutinė temperatūra 14 ° C. [4] Pagal fotosintezės žalieji augalai paversti saulės energiją į cheminę energiją, kuri gamina maisto, medienos ir biomasės, iš kurios iškastinio kuro gaunamos [5].
Metinis Saulės fliusai ir žmogaus energijos suvartojimas
Saulės 3.850.000 EJ [6]
Vėjo 2250 EJ [7]
Biomasės 3000 EJ [8]
Pirminės energijos naudojimo (2005) 487 EJ [9]
Elektra (2005) 56,7 EJ [10]
Bendras saulės energijos sugeria Žemės atmosferos, vandenynų ir sausumos mases yra maždaug 3850000 exajoules (EJ) per metus. [6] 2002 m. tai buvo daugiau energijos per vieną valandą, nei pasaulyje naudojama per vienerius metus. [11] [12] Fotosintezė fiksuoja maždaug 3000 EJ per metus biomasės [8]. saulės energijos suma pasiekė mūsų planetos paviršiaus yra tokios milžiniškos, kad per vienerius metus yra maždaug dvigubai tiek, kiek kada nors bus gaunamas iš visų Žemės neatsinaujinančių ištekliai, skirti anglių, naftos, gamtinių dujų ir kasamas uranas kartu [13].
Nuo išteklių lentelėje atrodo, kad saulės, vėjo ar biomasės pakaktų aprūpinti visas mūsų energijos poreikius, tačiau padidinti biomasės naudojimą turėjo neigiamą poveikį globalinis atšilimas ir dramatiškai padidėjo maisto produktų kainos, nukreipdamas miškams bei kultūroms į biokuro gamybai. [14] Kaip pertrūkiais išteklių, saulės ir vėjo kelti kitus klausimus.
Saulės energiją galima panaudoti skirtingų lygių visame pasaulyje. Priklausomai nuo geografinės vietovės arčiau pusiaujo daugiau "potencialus" saulės energiją yra prieinama.
| 