Šujai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19:
Šujai kalba šujų kalba ([[kinų kalba]]: 水语, [[pinyin]]: ''Shuǐ yǔ''), kuri priklauso [[Tajų-kadajų kalbos|Tajų-kadajų kalbų šeimai]]. Ganėtinai paprastą piktografinę šujų kalbos rašto sistemą žino tik [[šamanas|šamanai]] ir naudoja ją [[pranašystė|pranašystėms]] ir [[būrimas|būrimams]]. Kasdieninėms reikmėms šujai vartoja [[kiniečių hieroglifai|kiniečių hieroglifus]]. Šujų kalbos rašto sistemai gresia pavojus išnykti.
== Šujų
Šujų [[religija]] yra [[politeizmas|politeistinė]], taip pat [[protėvių kultas|garbinami protėviai]]. Samdyti [[šamanas|šamanai]] atlieka maldas ir aukas namuose tų, kurie serga arba yra arti [[mirtis|mirties]]. Šujų religijoje yra daugiau kaip 900 dvasių ir dievų, kurie gali nešti ir laimę, ir nelaimę. ▼
Pagrindinis šujų maistas yra lipnūs [[ryžiai]]. Papildomai vartojami [[grūdai]] ([[kviečiai]], [[miežiai]], [[sojos]]) ir [[šakniagumbiai]] ([[batatai|saldžios bulvės]]). Ryžiai garinami bambukiniame garintuve arba verdami uždengtame puode ant mažos ugnies. ▼
Šujų žmones turi daugybę [[tabu]] ir [[prietaras|prietarų]]. Pavyzdžiui, prasidėjus pavasario sezonui tris dienas po pirmojo griaustinio negalima arti žemės, nes tikima, kad sulaužius šį prietarą būtų supykdytas griaustinio dievas. Švenčių metu negalima užmušti [[šuo|šuns]]. Manoma, kad jei ką tik pagimdžiusi moteris aplankys kitą kaimą ar kito žmogaus namą, ji užtrauks ligą.
[[žuvis (maistas)|Žuvis]] taip pat yra svarbus maisto šaltinis. Kaip ir [[dongai]], šujai savo kaimuose yra įsirengę tvenknius, kuriuose veisia [[karpiai|karpius]]. Vasaros metu valdoma rūgšti sriuba.▼
== Šujų šventės ==
Eilutė 34:
Šujų švenčių metu paprastai mušami bronziniai būgnai, šokama, dainuojama, skerdžiami naminiai gyvūnai ir dėkojama šeimų protėviams.
== Šujų
▲Pagrindinis šujų maistas yra lipnūs [[ryžiai]]. Papildomai vartojami [[grūdai]] ([[kviečiai]], [[miežiai]], [[sojos]]) ir [[šakniagumbiai]] ([[batatai|saldžios bulvės]]). Ryžiai garinami bambukiniame garintuve arba verdami uždengtame puode ant mažos ugnies.
▲Šujų [[religija]] yra [[politeizmas|politeistinė]], taip pat [[protėvių kultas|garbinami protėviai]]. Samdyti [[šamanas|šamanai]] atlieka maldas ir aukas namuose tų, kurie serga arba yra arti [[mirtis|mirties]]. Šujų religijoje yra daugiau kaip 900 dvasių ir dievų, kurie gali nešti ir laimę, ir nelaimę.
▲[[žuvis (maistas)|Žuvis]] taip pat yra svarbus maisto šaltinis. Kaip ir [[dongai]], šujai savo kaimuose yra įsirengę tvenknius, kuriuose veisia [[karpiai|karpius]]. Vasaros metu valdoma rūgšti sriuba.<br />
▲Šujų žmones turi daugybę [[tabu]] ir [[prietaras|prietarų]]. Pavyzdžiui, prasidėjus pavasario sezonui tris dienas po pirmojo griaustinio negalima arti žemės, nes tikima, kad sulaužius šį prietarą būtų supykdytas griaustinio dievas. Švenčių metu negalima užmušti [[šuo|šuns]]. Manoma, kad jei ką tik pagimdžiusi moteris aplankys kitą kaimą ar kito žmogaus namą, ji užtrauks ligą.<br />
{{Kinijos tautos}}
| |||