Šujai: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{etninės grupės|

|grupė= Šujai

|užrašas=

|gyvskaičius= 430 000

[[žuvis (maistas)|Žuvis]] taip pat yra svarbus maisto šaltinis. Kaip ir [[dongai]], šujai savo kaimuose yra įsirengę tvenknius, kuriuose veisia [[karpiai|karpius]]. Vasaros metu valdoma rūgšti sriuba.

 

 

Duan šventė - tai derliaus nuėmimo šventė, panaši į [[kinų naujieji metai|kinų naujuosius metus]]. Ši šventė prasideda kažkur rugsėjį ir sutampa su šujų naujaisiais metais,švesti baigiama lapkritį. Naujųjų metų išvakarėse nevalgoma naminių gyvūnų mėsos. Priklausomai nuo šujų gyvenamosios vietos šventės pradžios ir pabaigos datos gali skirtis.

Šujų švenčių metu paprastai mušami bronziniai būgnai, šokama, dainuojama, skerdžiami naminiai gyvūnai ir dėkojama šeimų protėviams.

 

Šujų [[religija]] yra [[politeizmas|politeistinė]], taip pat [[protėvių kultas|garbinami protėviai]]. Samdyti [[šamanas|šamanai]] atlieka maldas ir aukas namuose tų, kurie serga arba yra arti [[mirtis|mirties]]. Šujų religijoje yra daugiau kaip 900 dvasių ir dievų, kurie gali nešti ir laimę, ir nelaimę.

 

Šujų žmones turi daugybę [[tabu]] ir [[prietaras|prietarų]]. Pavyzdžiui, prasidėjus pavasario sezonui tris dienas po pirmojo griaustinio negalima arti žemės, nes tikima, kad sulaužius šį prietarą būtų supykdytas griaustinio dievas. Švenčių metu negalima užmušti [[šuo|šuns]]. Manoma, kad jei ką tik pagimdžiusi moteris aplankys kitą kaimą ar kito žmogaus namą, ji užtrauks ligą.<br />

 

 

{{Kinijos tautos}}