Ignas Domeika: Skirtumas tarp puslapio versijų

| fonas = off

| paveikslėlio dydis = 160px

| gimimo data = {{Gimė|1802|707|31}}

| gimimo vieta = NedzviadkojeNedzviadka, Naugarduko apskritis

| mirties data = {{Mirė|1889|101|23|1802|707|31}}

| mirties vieta = [[Čilės Santjagas|Čilės Santjage]]

| vikiteka = Category:Ignacy Domeyko}}

Gimė Nedzviadkoje, [[Naugardukas|Naugarduko]] apskrityje (dabar [[Baltarusija]]), lenkiškai kalbančioje Lietuvos [[Bajoraibajorai (luomas)|bajorų]] šeimoje. Antrasis iš penkių vaikų šeimoje. Igno tėvas Antanas Ipolitas Domeika ([[1764]]–[[1809]] m.) buvo [[Naugardukas|Naugarduko]] ''zemstvos'' teismo pirmininkas. Motina Karolina (?–[[1832]] m.) buvo kilusi iš tose vietose gyvenusios garsios [[Ancutos|Ancutų]] giminės. Jų šeimoje, be Ignoto, augo vyresnysis sūnus Adomas Jonas Kseveras Felicionas ([[1789]]–[[-1832]] m.), jaunesnysis sūnus Kazimeras ([[1803]]–[[-1875]] m.) ir dvi seserys – Marija (?–[[-1834]] m.) bei Antanina ([[1805]]–[[-1881]] m.).

Šaltiniai nurodo tris skirtingas I. Domeikos gimimo datas. [[1816]]–[[1817]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] studentų registracijos knygoje nurodyta, kad I. Domeika gimė [[1801]] m. (be mėnesio ir dienos). Lenkų leidinyje “Słownik„Słownik geograficzny…”geograficzny…“ ([[1886]] m.) pažymėta, kad jis gimė [[1801]] m. [[rugpjūčio 22]] dieną. Ši data nurodyta ir lietuviškose enciklopedijose. Kitame lenkų leidinyje “Słownik„Słownik bibliograficzny”bibliograficzny“ ([[1939]] m.) yra rašoma, kad I. Domeika gimė [[1802]] m. [[liepos 3]] dieną. Tikroji jo gimimo data vis dėlto yra 1802 m. [[liepos 31]] d., patvirtinta dokumentais, rastais Vilniuje, Paryžiuje ir Čilėje, bei [[metrika]], kurią I. Domeika buvo atsivežęs į Čilę.

Didelę įtaką Ignui Domeikai tuo laikotarpiu darė Anupras Petraškevičius (''Pietraszkiewicz'', [[1793]]–[[-1863]] m.), Ignoto ir jo brolio Adomo guvernantas, vėliau studijavęs Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyriuje. Jis buvo vienas Filomatų draugijos steigėjų, jos archyvo saugotoju, [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyviu, [[Sibiras|Sibiro]] tremtinys.

Baigęs [[Ščiutinas|Ščiutino]] pijorų mokyklą [[1816]] m., tais pačiais metais atsikėlė į Vilnių (gyveno Pilies gatvėje, Biešo name) ir, būdamas vos keturiolikos metų amžiaus, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyrių. Klausė [[mineralogija|mineralogijos]], [[matematika|matematikos]], [[chemija|chemijos]], [[geometrija|geometrijos]], gamtos istorijos, civilinės ir karinės [[architektūra|architektūros]], [[mechanika|mechanikos]], [[astronomija|astronomijos]], architektūros, geometrinės ir optinės taikomosios [[braižyba|braižybos]] kursų, kuriuos skaitė [[Mykolas Pelka-Polinskis]], [[Jonas Sniadeckis]], [[Petras Slavinskis]], [[Andrius Sniadeckis]], [[Karolis Podčašinskis]], [[Stanislovas Bonifacas Jundzilas]], [[Feliksas Dževinskis]], [[Ignotas Horodeckis]] ir kiti.

[[Vaizdas:Ignacy Domeyko plaque in Vilnius.jpg|thumb|250px160px|Мemorialinė lenta prie Bazilijonų vienuolyno sienos Vilniuje]]

[[1822]] m. [[birželio 25]] d. I. Domeika Vilniaus universitete įgijo filosofijos magistro matematikos srityje laipsnį (magistrinis darbas „Kaip iki šiolei aiškinti diferencinio skaičiavimo principai ir kaip jie aiškintini dabartinės matematikos požiūriu“, {{pl|Jak dotąd tlumaczono zasady rachunku rózniczkowego I jak w dzisiejszym stane matematiki należy je tlumaczyc}}). Po to dar lankė astronomo Petro Slavinskio, o [[1823]] m. – filosofo [[Juozapas Gluchovskis|Juozapo Gluchovskio]] bei istoriko [[Joachimas Lelevelis|Joachimo Lelevelio]] paskaitas.

Nuo [[1819]] m. aktyviai dalyvavo [[filomatai|filomatų]] veikloje: 1819 m. [[lapkričio 23]] d. priimtas nariu korespondentu, o [[1820]] m. [[gegužės 5]] d. tapo tikruoju nariu. Jis tvarkė ir gausino draugijos biblioteką, organizavo susirinkimus, skaitė [[referatas|referatus]], rašė [[recenzija]]s, dalyvavo [[diskusija|diskusijose]]. [[1823]] m. caro administracijai represavus Filomatų draugiją, I. Domeika su kitais draugijos nariais 1823 m. lapkričio mėnesio viduryje buvo suimtas ir įkalintas [[Vilniaus bazilijonų vienuolynas|Vilniaus bazilijonų vienuolyne]]. [[1824]] m. pradžioje paleistas į laisvę, privalėjo gyventi [[policija|policijos]] prižiūrimas savo šeimos [[dvaras|dvare]], be teisės išvykti ar užimti kokias nors valstybines pareigas. [[1830]] m. policijos priežiūra buvo panaikinta, ir I. Domeika tapo [[Gardinas|Gardino]] seimelio nariu.

Dalyvavo [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilime]], kovėsi Chlapovskio daliniuose kartu su [[Dezideras Adomas Chlapovskis|Dezideru Adomu Chlapovskiu]], [[Emilija Pliaterytė|Emilija Pliateryte]], [[Cezaris Pliateris|Cezariu]] ir [[Vladislovas Pliateris|Vladislovu Pliateriais]]. Buvo paskirtas [[adjutantas|adjutantu]] į prie [[Kaunas|Kauno]] veikusį, vien iš lietuvių suformuotą 25-jį pulką. Vėliau savo prisiminimuose jis rašė: „[[generalinis štabas]] buvo labai patenkintas mumis, lietuviais“. Po pralaimėto mūšio ties Šiauliais 1831 m. vasarą pasitraukė į [[Prūsija|Prūsiją]], buvo internuotas [[Železnodorožnas (Kaliningradas)|Girdavoje]] ir [[Primorskas (Kaliningradas)|Žuvininkuose]], vėliau pasitraukė į [[Prancūzija|Prancūziją]]. [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Sorbonos universitetas|Sorbonos universitete]] klausė geologijos, matematikos, fizikos, chemijos, botanikos paskaitų ir nusprendė studijuoti geologiją, mineralogiją ir [[kalnakasyba|kalnakasybą]]. [[1837]] m. I. Domeika su pagyrimu baigė Paryžiaus kasybos mokyklą (''École des Mines''), taigi turėjo dviejų garsių mokyklų diplomus: Vilniaus universiteto plataus profilio gamtininko ir matematiko ir Paryžiaus kalnakasybos [[inžinierius|inžinieriaus]].

[[ImageVaizdas:TumbaDomeyko.JPG|thumb|100px160px|Domeikos kapas, [[Santjago, Čilė]]]]

[[1838]] m. atvyko į Čilę. Iki [[1847]] m. buvo La Serenos aukštosios kasybos mokyklos, [[1847]]–1847–[[1883]] m. [[Čilės Santjagas|Santjago]] universiteto profesorius, [[1867]]–[[1883]] m. universiteto rektorius.

Laikomas vienu iš Čilės mokymo sistemos reformatorių. [[1852]] m. buvo paskirtas Aukštojo mokslo reikalų delegatūros vadovu, tai yra šio švietimo baro organizatoriumi visoje šalyje. Labai aktyviai ėmėsi tvarkyti [[aukštasis mokslas|aukštojo mokslo]] reikalus – pertvarkė mokslo institucijas, stiprino kadrus ir materialinę bazę, inicijavo ir sėkmingai [[1865]] m. užbaigė naujo universiteto pastato statybą.

Publikavo apie 500 mokslo darbų. Stambiausios monografijos – mineralogijos [[vadovėlis]] '' Elementos de mineralojia'' (Mineralogijos pagrindai, pirmasis leidimas [[1845]] m.), etnologinė studija ''Araucania y sus habitantes'' (Araukanija ir jos gyventojai). Paskelbė darbų, straipsnių ir monografijų apie [[gėlas vanduo|gėlo vandens]] išteklius Santjago apylinkėse, Čilės [[mineralinis vanduo|mineralinį vandenį]], [[salietra|salietros]] ir [[guanas|guano]] telkinius, anglies klodus, [[vulkanas|vulkanų]] išsiveržimus, kuriuos pats stebėjo; aprašė solfataras – karštų dujų ir vandenų išsiveržimus ugnikalnių šlaituose. Parašė apybraižų apie [[Andai|Andų]] geologinę sandarą, kuriose spėjo, kad čia veikė milžiniškas spaudimas iš vakarų pusės, nuo vandenyno (moderni [[Plokščių tektonika|plokščių tektonikos]] teorija Andų susidarymą aiškina būtent [[Naskos plokštė]]s ir [[Pietų Amerikos plokštė]]s sąveika).

I. Domeika tyrė ir [[meteoritas|meteoritus]], surastus [[Atakamos dykuma|Atakamos dykumoje]]: analizavo jų sudėtį, nustatė kosminę kilmę, aprašė vietas, kurioje šie buvo surasti. Meteoritų gabalus jis nusiuntė į Europos mokslo centrus, tarp jų ir meteoritą, jo pavadintą ''Vaca Muerte'' (''Pastipusi karvė''), kuriame rasti kol kas seniausi [[Saulės sistema|Saulės sistemoje]] [[cirkonis|cirkonai]] (amžius, nustatytas [[U-Pb metodas|U-Pb metodu]], yra 4563±15 mln.metų). Pagal šiuos aprašymus pastaraisiais metais surengtos La Serenos universiteto ekspedicijos rado daug naujų šių meteoritų nuolaužų.

[[Vaizdas:Domeikos_pa%C5%A1to_%C5%BEenklas.jpg|thumb|240px200px|Čilės [[pašto ženklas]], skirtas Igno Domeikos 200 metų jubiliejui]]

Pagerbiant Igno Domeikos atminimą, jo vardu pavadinta virš 75 objektų [[Žemė]]je ir [[Kosminė erdvė|kosmose]], tarp kurių [[Domeikos kalnagūbris]] ({{es|Cordillera de Domeyko}}) [[Andai|Anduose]], Domeyko miestelis ([[Antofagasta|Antofagastos]] provincija), [[Puerto de Domeyko]] uostas, [[Domeikos kalnas]] ({{es|Cerro de Domeyco}}), [[salietra|salietros]] kasykla [[Atakama|Atakamos]] dykumoje, Lenkijos [[prekybinis laivas]].

[[2002]] metus [[UNESCO]] paskelbė Ignoto Domeikos metais.

<!--[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos etnologai|Domeika, Ignas]]-->}}