Šujai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šujai yra atsidavę [[šeima]]i. Kaimuose paprastai gyvena tik keli tūkstančiai šujų, kurie dažniausiai turi tą pačią pavardę. Tradiciniai Šujų namai statomi iš eglės arba pušies medienos, tačiau šiandien vis dažniau naudojamos plytos. <br />

Jeigu Šujų moteris lieka našlė, ji privalo tris metus dengti savo plaukus baltu audeklu. Šujai naudoja mėnulio kalendorių, kuris prasideda devintajįdevintąjį [[mėnuo|sinodinį mėnesį]] (nuo jaunaties iki jaunaties). Šujų laidotuvės - ilgas ir sudėtingas procesas, kuriame aukojami gyvūnai pagerbti mirtį. <br />

Pagrindinis šujų maistas yra lipnūs ryžiai. Papildomai naudojami grudai ir šakniagumbiai, tokie kaip javai, kviečiai, miežiai, sojos ir saldžios bulvės. RyžaiaiRyžiai garinami bambukiniame garintuve arba verdami ant mažos ugnies uždengtame puode. Svečiuojantis pas artimuosius šujų moterys vaišina juos ryžiais. <br />

Žuvis yra vienas svarbiausių maisto šaltinių. Taip pat kaip ir [[Dongai]], Šujaišujai kaimuose turi tvenkinius, kuriuose augina karpius. Vasaros metu papuliarupopuliaru valgyti rūgščią sriubą. Taip pat papuliaripopuliari yra rūkyta žuvis bei mėsa. <br />

Duan šventė - tai derliaus nuėmimo šventė panaši į Kinų naujuosius metus. Šventė prasideda maždaug rugsėjį, kartu su Šuju naujaisiais metais ir baigiasi lapkritį su naujuoju Šujų kaliandoriauskalendoriaus mėnesiu. Naujųjų metų išvakarėse Šujai nevalgo naminių gyvūnų mėsos. Skirtingose vietose Duan šventė yra švenčiama skirtingu laiku. Šventė trunka ilgiau nei du mėnesius kai šventiniai renginiai iš įvairių vietų sujungiami kartu. Išviso yra penkios skirtingos vietos, kuriose švenčiama Duan šventė.<br />

Mao šventė - Mao švenčiama keturias dienas tų, kurie nešvenčia Duan. Mao šventė vyksta dešimtajįdešimtąjį Šujų kaliandoriauskalendoriaus mėnesį po ryžių sodinukų persodinimo, Libo mieste. <br />

Švenčių metu paprastai mušami brondziniaibronziniai būgnai, šokama, dainuojama, skerdžiami naminiai gyvūnai ir dėkojama šeimų protėviaimsprotėviams. <br />

Šujų religija yra politeistinė, taip pat garbinami protėviai. Tradiciškai yra samdomi [[šamanai|šamanai]], kad atliktų maldas ir aukas namuose tų, kurie serga arba yra arti mirties. Šujų religijoje yra daugiau kaip 900 dvasių ir dievų, kurie gali nešti ir laimę ir nelaimę. <br />

Šujų žmones turi daugybę tabu ir prietarų. Prasidėjus pavasario sezonui, po pirmojo griaustinio negalima arti žemės tris dienas. Tikima, kad sulaužius šį prietarą būtų supykdytas griaustinio Dievas ir sukeltų didelį ir ilgą lietų. Taip pat negalima švenčių metu užmušti šuniošuns. Manoma, kad jei moteris po gimdymo aplankys kito žmogaus kaimą ar namą, tas žmogus susirgs.