|
| paveikslėlio dydis =220px
| gimimo data = {{Gimė|1880|6|22}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Kuodiškiai (Rokiškis)|Kuodiškiuose]], [[RokiškioPanemunio apskritis|valsčius]], [[Rokiškio apskrapskritis]]., [[Rusijos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1953|2|17|1880|6|22}}
| mirties vieta = {{flagicon|Russia|SFSR}} [[Vladimiras|Vladimire]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka= Category:Vladas Mironas
}}
'''Vladas Mironas''' ([[1880]] m. [[birželio 22]] d. [[Kuodiškiai (Rokiškis)|Kuodiškiuose]], [[RokiškioPanemunio apskritis|valsčius]], [[Rokiškio apskrapskritis]]., [[Rusijos imperija]] – [[1953]] m. [[vasario 17]] d. [[Vladimiras|Vladimire]]) – kunigas, [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras, [[Ministras pirmininkas]] ([[1938]]–[[1939]] m.), [[Lietuvos kariuomenė]]s kapelionas, politinis kalinys.
== Biografija ==
[[1892]] m. baigė [[Panemunio pagrindinė mokykla|Panemunio pradžios mokyklą]], mokslus tęsė [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]] (dab. [[Jelgava]], [[Latvija]]), kur susipažino su vyresniųjų klasių mokiniais, bendramoksliais, o vėliau – bendraminčiais [[Antanas Smetona|Antanu Smetona]] ir [[Juozas Tūbelis|Juozu Tūbeliu]], priklausiusiais gimnazijoje slapta veikusiai [[Kūdikis (draugija)|„Kūdikio“]] draugijai. [[1896]] m. jie ir būrelis kitų lietuvių moksleivių buvo pašalinti iš gimnazijos už atsisakymą melstis rusiškai. Vėliau daliai moksleivių leista tęsti mokslus, bet V. Mironas į gimnaziją nebegrįžo.
[[1897]] m. įstojo į [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]]. Ją baigė [[1901]] m., iki [[1904]] m. studijavo [[Peterburgas|Peterburgo]] dvasinėje akademijoje, kur įgijo [[teologija|teologijos]] magistro laipsnį. Įšventintas kunigus grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. Čia iki [[1907]] m. dirbo privačių mokyklų kapelionu, vėliau klebonavo [[Choroščė]]je ([[Lenkija]]), nuo [[1910]] m. – [[Valkininkai|Valkininkuose]], nuo [[1914]] m. pab. – [[Daugai|Dauguose]], nuo 1910 iki [[1929]] m. buvo [[Merkinė]]s dekanas.
Atstovaudamas ne itin gausią Vilniaus bendruomenę [[1905]] m. [[gruodžio 4]]–5 d. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] veikloje. Buvo [[1907]] m. įkurtos [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys. 1905–[[1913]] m. į lietuvių kalbą išvertė D. Bončkovskio tikybos vadovėlių kurie J. Zavadskio spaustuvėje buvo išleisti net keliais leidimais ir Lietuvoje bei išeivių naudoti iki pat XX a. 3 deš.
[[Vaizdas:MironasVladas.jpg|thumb|left|Vladas Mironas 1919 m.]]
[[1917]] m. padėjo rengti ir dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] ([[1918]] m. [[liepos 11]] d. pavadinta [[Lietuvos Valstybės Taryba]]) nariu, iki 1918 m. [[vasario 15]] d. ėjo antrojo Tarybos vicepirmininko pareigas. 1918 m. [[sausio 26]]–31 d. pirmininkavo dešimčiai Lietuvos Tarybos posėdžių. 1918 m. [[vasario 16]] d. su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. ▼
[[1920]] m. kovo-liepos mėnesiais viešėjo [[JAV]], ragino tautiečius moraliai ir materialiai paremti Lietuvos Nepriklausomybę. Išrinkus [[Steigiamasis Seimas|Steigiamąjį Seimą]] ir paleidus Lietuvos Valstybės Tarybą, grįžo į Daugus ▼▲[[1917]] m. padėjo rengti ir dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] ([[1918]] m. [[liepos 11]] d. pavadinta [[Lietuvos Valstybės Taryba]]) nariu, iki 1918 m. [[vasario 15]] d. ėjo antrojo Tarybos vicepirmininko pareigas. 1918 m. [[sausio 26]]–31 d. pirmininkavo dešimčiai Lietuvos Tarybos posėdžių. 1918 m. [[vasario 16]] d. su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.
[[1926]] m. gegužės mėn. kaip vienas iš buvusios [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partijos]] – [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] aktyviausių narių kartu su A. Smetona ir [[Augustinas Voldemaras|Augustinu Voldemaru]] išrinktas į [[Trečiasis Seimas|III Seimą]]. Lietuvių tautininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime [[1924]] m. išrinktas jos vyriausios valdybos nariu. ▼▲[[1920]] m. kovo-liepos mėnesiais viešėjo [[JAV]], ragino tautiečius moraliai ir materialiai paremti Lietuvos Nepriklausomybę. Išrinkus [[Steigiamasis Seimas|Steigiamąjį Seimą]] ir paleidus Lietuvos Valstybės Tarybą, grįžo į Daugus
Po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]] Lietuvos Respublikos prezidentu tapo A. Smetona, įtakingiausia politinė [[partija]] – Lietuvių tautininkų sąjunga. [[1927]] m. balandžio mėn. prezidentas paleido [[Trečiasis Seimas|Seimą]]. V. Mironas paskirtas tikinčiųjų reikalams referentu prie Vidaus reikalų, vėliau – Švietimo ministerijos. ▼▲[[1926]] m. gegužės mėn. kaip vienas iš buvusios [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partijos]] – [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] aktyviausių narių kartu su A. Smetona ir [[Augustinas Voldemaras|Augustinu Voldemaru]] išrinktas į [[Trečiasis Seimas|III Seimą]]. Lietuvių tautininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime [[1924]] m. išrinktas jos vyriausios valdybos nariu.
1929–[[1938]] m. – vyriausiasis Lietuvos kariuomenės [[kapelionas]] brigados generolo teisėmis, [[Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia|Kauno šv. Mykolo Įgulos bažnyčios]] rektorius. [[1930]] m. apdovanotas Vytauto didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, o 1938 m. – [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius|DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu]]. ▼▲Po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]] Lietuvos Respublikos prezidentu tapo A. Smetona, įtakingiausia politinė [[partija]] – Lietuvių tautininkų sąjunga. [[1927]] m. balandžio mėn. prezidentas paleido [[Trečiasis Seimas|Seimą]]. V. Mironas paskirtas tikinčiųjų reikalams referentu prie Vidaus reikalų, vėliau – Švietimo ministerijos.
[[1934]] m. tapo [[Kaunas|Kauno]] miesto tarybos nariu. 1930 m. išrinktas Lietuvių tautininkų fondo, rėmusio partijos projektus ir Lietuvos jaunuomenę, pirmosios valdybos vicepirmininku. [[Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] garbės teismo ir leidybos akcinės bendrovės „Pažanga“ pirmininkas. ▼▲1929–[[1938]] m. – vyriausiasis Lietuvos kariuomenės [[kapelionas]] brigados generolo teisėmis, [[Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia|Kauno šv. Mykolo Įgulos bažnyčios]] rektorius. [[1930]] m. apdovanotas Vytauto didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, o 1938 m. – [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius|DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu]].
▲[[1934]] m. tapo [[Kaunas|Kauno]] miesto tarybos nariu. 1930 m. išrinktas Lietuvių tautininkų fondo, rėmusio partijos projektus ir Lietuvos jaunuomenę, pirmosios valdybos vicepirmininku. [[Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] garbės teismo ir leidybos akcinės bendrovės „Pažanga“ pirmininkas.
[[Vaizdas:Devynioliktasis ministru kabinetas.Nineteenth Ministers cabinet of Lithuania.jpg|thumb|250px|Devynioliktasis ministrų kabinetas. Iš kairės, sėdi: [[Juozas Tūbelis]], [[Vladas Mironas]], [[Antanas Smetona]], [[Konstantinas Šakenis]], J.Takūnas. Iš kairės, stovi: [[Juozas Skaisgiris]] (šeštas), J. Gudauskas (aštuntas), [[Kazys Germanas]] (vienuoliktas), [[Juozas Urbšys]] (dvyliktas).]]
1938 m. A. Smetona pasiūlė V. Mironui [[premjeras|premjero]] postą. Nuo 1938 m. [[spalio 1]] d. ėjo dar ir Žemės ūkio ministro pareigas. [[1939]] m. nuo [[sausio 5]] iki [[gruodžio 2]] d. – Lietuvių tautininkų sąjungos vyriausiosios valdybos pirmininkas. Pagrindinis V. Mirono rūpestis buvo sureguliuoti santykius su [[Lenkija]]. Prezidento įpareigotas, 1938 m. dalyvavo slaptose derybose su Lenkijos atstovais. Dviejų valstybių pozicijų suderinti nepavyko, tad Lietuvos vadovams teko priimti Lenkijos vadovybės 1938 m. [[kovo 18]] d. [[ultimatumas|ultimatumą]]. 1939 m. [[kovo 20]] d. gavusi [[Vokietija|Vokietijos]] ultimatumą, [[Lietuva]] buvo priversta jai perduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. V. Mironas vadovavo dviem – aštuonioliktajam ir devynioliktajam (1938 m. [[kovo 24]] – [[gruodžio 5]] d. ir iki 1939 m. [[kovo 28]] d. dirbusiems) ministrų kabinetams.
Palikęs premjero kėdę, apsigyveno savo ūkyje [[Bukaučiškės]]e (netoli Daugų) ir gyveno ten iki sovietų valdžios arešto. [[1940]] m. [[rugsėjo 12]] d. – [[1941]] m. [[birželio 23]] d. kalintas [[Alytus|Alytaus]] [[NKVD]] areštinėje ir [[Kauno kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]]. Karo metus praleido savo ūkyje prie Daugų – Bukaučiškėse, kur buvo Daugų parapijos vikaru.
Pokario metais vėl suimtas, spaudžiamas [[1945]] m. vasario mėn. sutiko tapti [[MGB]] agentu informatoriumi. Dvasininkas buvo perkeltas dirbti į Vilnių Jėzaus švč. Širdies parapijos [[klebonas|klebonu]], tačiau saugumas verbavimo rezultatu greitai nusivylė, trumpai V. Mironą kalino [[1946]] m.
[[1947]] m. [[sausio 3]] d. trečiąkart suimtas ir ištremtas 7 metams į griežtu režimu pagarsėjusį Vladimiro ([[Rusija]]) kalėjimą. Likus mažiau nei metams iki laisvės atgavimo [[1953]] m. [[vasario 18]] d., ištikus insulto priepuoliui, Vladas Mironas mirė. Palaidotas bendrose Vladimiro kalėjimo kapinėse.
{{start box}}
| 