|
Gimė [[Žemaitija|Žemaitijos]] bajorų šeimoje. Tėvas [[Nikodemas Ivanauskas]] ([[1844]]-[[1931 m.]]), tapytojas ir literatas, rašęs [[lenkų kalba]], sesuo – [[Sofija Pšibiliauskienė]]. Marija Ivanauskaitė gimė Šiauliuose, kur tėvai ilgesniam laikui apsistojo grįždami iš Vokietijos, po nutrauktų tėvo studijų Miuncheno dailės akademijoje. Į suremontuotą Paragių sodybą šeima Mariją atsivežė jau penkerių metų mergaitę. Čia ji augo dešimtmetį, kol, eidama šešioliktuosius, buvo išsiųsta mokytis siuvėjos amato į Šiaulius, o dar po trejų metų išvyko į [[Varšuva|Varšuvą]], pas tetą, kuri turėjo privačią siuvyklą bei rankdarbių dirbtuvę.
Dar po devynerių metų Marija išvažiavo darbo ieškoti į [[Peterburgas|Peterburgą]], čia irgi laukė toks pat sunkus ir menkai atlyginamas triūsas Paršukovo papuošalų dirbtuvėje. Literatūrinę kūrybą pradėjusi anksti, 17 ar 18 metų. Peterburge dirbdama po 12 valandų, ji apskritai nebeturėjo galimybių rašyti. Tačiau suartėjo su socialdemokratinėmis nuotaikomis užsikrėtusių studentų bendruomene, [[1903 m.]] ištekėjo už aktyviai socialdemokratines idėjas propagavusio studento iš [[Baltarusija|Baltarusijos]], dešimčia metų jaunesnio [[Vaclovas Lastauskis|V. Lastauskio]], vėliau [[Baltarusijos socialdemokratų partija Narodnaja Hramada|partijos „Narodnaja Hramada“]] veikėjo. Caro valdžiai ėmus represuoti [[1905-1907 m. revoliucija|1905 m. sukilimo]] dalyvius bei agitatorius, šeima pasitraukė į Paragius. Marija kurįKurį laiką dirbo kaip keliaujanti siuvėja, yra žinoma, jog darbavosi [[Pavirvytė (Mažeikiai)|Pavirvytės dvare]], gausioje ir šviesioje Paulavičių šeimoje. Matyt, yra dirbusi ir [[Santekliai|Santeklių dvare]], nes pažino ir viename iš savo kūrinių, apysakoje „Karalaitė Lėlė“, sakoma, pavaizdavo šiame dvare užaugusią talentingą menininkę, audėją Oną Bagnickaitę.
Skurdo užguita, M. Lastauskienė netrukus išvažiavo uždarbiauti į [[Ryga|Rygą]], apie [[1907 m.]] persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]]. Čia galėjo daugiau laiko skirti meninei kūrybai, praaugo dukterys, tačiau šeima iširo. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] išvakarėse abi seserys vėl sugrįžo į Paragius, slaugė tuberkulioze sergančią motiną ir prižiūrėjo varganą ūkį. Marija buvoBuvo vegetarė, gailėdavo gyvūnų, net iš silpnumo ar senatvės nebeatsistojantį arklį girdydavo iš dubens. Norėdama prasiblaškyti, pėsčia nueidavo į [[Žarėnai (Šiauliai)|Žarėnus-Latvelius]], kur už dvarininko Liutiko buvo ištekėjusi teta, tėvo sesuo. Bežingsniuojant tris dešimtis kilometrų pro [[Papilė|Papilę]], [[Kinkiai I|Kinkius]], per gūdžius miškus, jai kildavę kūrybinių sumanymų, vaizduotėje išryškėdavę būsimų herojų portretai, apsakymų bei romanų siužetų vingiai.
[[1918 m.]] palaidojo motiną, paskui – brolį Gustavą, [[1926 m.]] į Tryškių kapines išlydėjo seserį Sofiją ir liko slaugyti jau garbaus amžiaus sulaukusio tėvo. Gyvenimą dar aptemdė politiniai įvykiai. Tais pačiais [[1926 m.]] įvyko [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|valstybės perversmas]], atėjusi tautininkų valdžia įvykdė mirties nuosprendį keturiems Lietuvos komunistų partijos veikėjams. Mirties bausme buvo nuteistas ir M. Lastauskienės žentas, dukters Onos vyras [[Pijus Glovackas]]. M. Lastauskienės prašomas, prezidentas [[Antanas Smetona]] jam mirties bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Žentui malonės prašė ir buvęs sutuoktinis V. Lastauskas, tačiau jo prašymas buvo atmestas; protestuodamas V. Lastauskas emigravo į sovietinės imperijos dalimi tapusią Baltarusiją.
|
