Prūsija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CarsracBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: gd:A’ Phrùis, yo:Prussia
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Otheruses|Prūsija}}
{{Regionasd
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 250px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
| Spalva = #FFD700
|-
| colspan="2"Tipas style="margin-left: inherit; background:#FFD700; text-align:center; font-size: medium;" |Vokietijos istorinis regionas:<br />'''Prūsija (Preußen)'''
| Pavadinimas = Preußen
|-
| Foto =
| align="center" colspan="2" |
| Šalis = [[Kaliningrado sritis|Kaliningradas]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos mozūrų v.]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos a.]]
{| border="0" cellpadding="2" cellspacing="0" style="background:#f9f9f9;"
| Herbas = Wappen Preußen.png
|-
| Tauta = [[prūsai]] > [[vokiečiai]] / [[lietuvininkai]] > [[rusai]] / [[lenkai]]
| align="center" width="140" | [[Vaizdas:Flag of Prussia 1892-1918.svg|125px|border|Prūsijos vėliava]]
| Kalba =
| align="center" width="140" | [[Vaizdas:Wappen Preußen.png|100px|Prūsijos herbas]]
| Valstybės = [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kng.]], [[Prūsijos karalystė]]
|-
| Laikotarpis =
| align="center" width="140" | Vėliava (1892-1918)
| Miestai = [[Karaliaučius]]
| align="center" width="140" | Herbas
| Titulas =
|}
| Atskilo nuo =
|- style="vertical-align: top;"
| Prijungta prie =
| '''Vieta'''
| Žemėlapis = Koeniglich Preussen.PNG
| [[Kaliningrado sritis]], Šiaurės rytų [[Lenkija]], [[Klaipėdos kraštas]]
| Pastaba = Prūsijos ir Pomerelijos regionai
|- style="vertical-align: top;"
}}
| '''Istorinės valstybės:'''
'''Prūsija''' ([[prūsų kalba|prūsiškai]] ''Prūsa'', {{De|Preußen}}, {{Pl|Prusy}}) - istorinis [[Europa|Europos]] regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo didžiąjąšiaurinę dalį valdo [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis]]), dalis priklausoir [[LenkijaLietuva]]i ir ([[LietuvaKlaipėdos kraštas]]i), pietinė dalis priklauso ([[Mažoji LietuvaLenkija]])i.
| [[Prūsijos kunigaikštystė]]
|- style="vertical-align: top;"
Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia [[Prūsijos kunigaikštystė]] ir [[Prūsijos karalystė]], susiję su regionu, ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką [[Vokietija|Vokietijos]] ir visos Europos istorijai.
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Koeniglich Preussen.PNG|250px|Prūsijos ir Pomerelijos regionai]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
 
'''Prūsija''' ([[prūsų kalba|prūsiškai]] ''Prūsa'', {{De|Preußen}}, {{Pl|Prusy}}) - istorinis [[Europa|Europos]] regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo didžiąją dalį valdo [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis]]), dalis priklauso [[Lenkija]]i ir [[Lietuva]]i ([[Mažoji Lietuva]]).
 
== Geografija ==
Prūsijos regionas užima didelęužėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis yrabuvo ribojamas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų ([[Kuršių marios]], [[Aistmarės]]), [[nerija|nerijų]]. Rytuose Prūsija ribojosi su [[Lietuva]], pietuose - su [[Mazovija]], pietryčiuose - su [[Palenkė|Palenke]], o vakaruose - su [[Pomerelija]] (nuo kurios skyrė [[Vysla]]). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.
[[Vaizdas:K0nigl+herzoglPreussen-2009-25-12.png|thumb|250px|left|Didesnio Prūsijos regiono dalys]]
Prūsijos regionas užima didelę teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis yra ribojamas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų ([[Kuršių marios]], [[Aistmarės]]), [[nerija|nerijų]].
 
== Istorija ==
Rytuose Prūsija ribojasi su [[Lietuva]], pietuose - su [[Mozūrija]], o rytuose - su [[Pomerelija]] (gali būti laikoma didesnio Prūsijos regiono dalimi, tokiu atveju jis ribojasi su [[Pomeranija]]).
{{main|Prūsijos istorija}}
Regionas patyrė labai ilgą ir sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis. Kartu tai yra regionas, turėjęs didžiulę įtaką [[Europos istorija|Europos]] ir [[Vokietijos istorija]]i.
=== Senovės Prūsija ===
{{Main|Prūsai}}
[[Senovės Prūsija]] ({{de|Altpreußen}}, lietuviškai dar vadinama ''Prūsa'') - baltiškos [[Prūsai|prūsų]] tautos gyventa teritorija pietryčių Pabaltijyje, tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] upių. Čia konsolidavosi ankstyvosios gentinės [[baltų žemės|žemės]]. XIII a. [[kryžiaus žygiai į Prūsiją|Kryžiaus žygių į Prūsiją]] metu šią teritoriją nukariavo [[Vokiečių ordinas]], krašte įvesta krikščionybė.
 
=== Vokiečių ordinasvaldymas ===
Dėl sudėtingos istorijos regionas ne kartą buvo dalinamas tarp atskirų valstybių. Dėl to jo sudėtinėmis dalimis gali būti laikomi [[Pomerelija]], [[Klaipėdos kraštas]].
{{Main|Vokiečių Ordinas|Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos karalystė}}
Nuo XIII a. regione viešpatavo [[vokiečiai]], kraštas buvo germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija - iš [[LDK]] kėlėsi etniniai [[lietuviai]], kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo žinomi kaip [[lietuvininkai]]. Jų gyvenama etninė teritorija vadinama [[Mažoji Lietuva]].
 
Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą - išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę į [[Hanzos lyga|Hanzos lygą]]. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia [[LDK]], taip pat plėtė teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių [[kašubai|kašubų]] žemes [[Pomerelija|Pomerelijoje]] ([[1466]] m. šis regionas atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ir buvo vadinamas [[Karališkieji Prūsai|Karališkaisiais Prūsais]] ({{De|Königlich Preussen}}, {{Pl|Prusy Królewskie}}).
 
[[PrūsijosOrdinui hercogystė]]silpstant, sukurtalikusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos. [[1525]] m. buvusių Vokiečių ordino valdų Prūsijoje vietoje; sukurta [[Prūsijos hercogystė]]. Ji formaliai egzistavo iki [[1701]] m., nors jau [[1618]] m. susijungė asmeninėasmenine unija susijungė su [[BrandenburgasBrandenburgo markgrafystė|Brandenburgo markgrafyste]] markgrafyste (pastaroji įkurta [[1157]] m., nuo [[1415]] m. markgrafystėje valdė [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastija), ir buvo žinoma kaip [[Brandenburgas-Prūsija]].
{{main|Prūsijos istorija}}
Regionas patyrė labai ilgą ir sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis. Kartu tai yra regionas, turėjęs didžiulę įtaką [[Europos istorija|Europos]] ir [[Vokietijos istorija]]i.
 
[[Prūsijos karalystė]], įkurta [[1701]] m. buvusių [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] valdų pagrindu; XVIII a. ji buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. Prūsijos regionas joje apėmė tik labai nedidelę, XIXpačią aryčiausią dalį (įgavusią pavadinimą [[Rytų Prūsija]]). viduryjeNepaisant josto, pastangomisvisa vykokaralystė Vokietijosbuvo suvienijimas;žinoma būtent šiuo pavadinimu.
Dažniausiai šiuo terminu įvardijama šiuo metu nebeegzistuojanti valstybė, kelis šimtmečius dariusi didelę įtaką [[Vokietija|Vokietijos]] ir Europos istorijai.
=== Senovės Prūsija ===
{{Main|Senovės Prūsija}}
[[Senovės Prūsija]] - buvusi [[Prūsai|prūsų]] gyventa teritorija pietryčių Pabaltijyje, tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] upių, XIII a. nukariauta [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] ({{De|Altpreußen}}, lietuviškai dar vadinama ''Prūsa''),
=== Vokiečių ordinas ===
{{Main|Vokiečių Ordinas}}
[[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] valdos prūsų žemėse (jų vakarinė dalis [[1466]] m. atiteko [[Lenkija|Lenkijos karalystei]] ir buvo vadinama ''Karališkaisiais Prūsais'' ({{De|Königlich Preussen}}, {{Pl|Prusy Królewskie}})),
=== Prūsijos hercogystė ===
{{Main|Prūsijos kunigaikštystė}}
[[Prūsijos hercogystė]], sukurta [[1525]] m. buvusių Vokiečių ordino valdų Prūsijoje vietoje; formaliai egzistavo iki [[1701]] m., nors jau [[1618]] m. susijungė asmeninė unija su [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafyste (pastaroji įkurta [[1157]] m., nuo [[1415]] m. markgrafystėje valdė [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastija),
=== Prūsijos karalystė ===
{{Main|Prūsijos karalystė}}
[[Prūsijos karalystė]], įkurta [[1701]] m. buvusių [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] valdų pagrindu; XVIII a. ji buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje, XIX a. viduryje jos pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas;
 
XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo [[1871]] m. Prūsijos karalystė tapo [[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] autonomine dalimi, turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Tuo metu Prūsijos regionas buvo vadinamas [[Prūsijos provincija]] ir buvo Prūsijos karalystės sudedamoji dalis; (provincija egzistavo [[1829]]–[[1878]] m., kai [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] ir [[Vakarų Prūsija|Vakarų Prūsijos]] provincijos buvo sujungtos į vieną).
 
=== Prūsijos žemė ===
=== XX amžius ===
{{Main|Prūsijos žemė}}
[[Prūsijos žemė]], po monarchijos žlugimo Vokietijoje [[1918]] m. buvusi autonominė sudėtinė Vokietijos dalis; oficialiai panaikinta Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu [[1947]] m. [[vasario 25]] d. nutarimu kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“.
=== Kaliningrado sritis ===
{{Main|Kaliningrado sritis}}
[[vaizdas:East Prussia 1923-1939.png|thumb|150px|Rytų Prūsijos provincija tarpukaryje]]
{{ist-stub}}
Po monarchijos žlugimo Vokietijoje [[1918]] m. Rytų Prūsija (Prūsijos regionas) išliko autonominė sudėtinė Vokietijos dalis. 1920 m. nuo regiono atskirtos šiauriausios teritorijos (taip vadinamas [[Klaipėdos kraštas]]), kurios atiduotos Lietuvai. Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu [[1947]] m. [[vasario 25]] d. (kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“), regionas atimtas iš Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms. Šiaurinė regiono dalis atiteko [[Rusija]]i, kur suformuota [[Kaliningrado sritis]], o pietinė regiono dalis.
 
Po to dar kartą visiškai pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino [[rusai]] (Kaliningrado srityje) ir [[lenkai]] (Lenkijoje).
 
{{Commons|Prussia|no=T}}