Prūsija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Pridedama: gd:A’ Phrùis, yo:Prussia |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Otheruses|Prūsija}}
{{Regionasd
| Spalva = #FFD700
|
| Pavadinimas = Preußen
| Foto =
| Šalis = [[Kaliningrado sritis|Kaliningradas]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos mozūrų v.]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos a.]]
| Herbas = Wappen Preußen.png
| Tauta = [[prūsai]] > [[vokiečiai]] / [[lietuvininkai]] > [[rusai]] / [[lenkai]]
| Kalba =
| Valstybės = [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kng.]], [[Prūsijos karalystė]]
| Laikotarpis =
| Miestai = [[Karaliaučius]]
| Titulas =
| Atskilo nuo =
| Prijungta prie =
| Žemėlapis = Koeniglich Preussen.PNG
| Pastaba = Prūsijos ir Pomerelijos regionai
}}
'''Prūsija''' ([[prūsų kalba|prūsiškai]] ''Prūsa'', {{De|Preußen}}, {{Pl|Prusy}}) - istorinis [[Europa|Europos]] regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo
Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia [[Prūsijos kunigaikštystė]] ir [[Prūsijos karalystė]], susiję su regionu, ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką [[Vokietija|Vokietijos]] ir visos Europos istorijai.
▲'''Prūsija''' ([[prūsų kalba|prūsiškai]] ''Prūsa'', {{De|Preußen}}, {{Pl|Prusy}}) - istorinis [[Europa|Europos]] regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo didžiąją dalį valdo [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis]]), dalis priklauso [[Lenkija]]i ir [[Lietuva]]i ([[Mažoji Lietuva]]).
== Geografija ==
Prūsijos regionas
▲Prūsijos regionas užima didelę teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis yra ribojamas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų ([[Kuršių marios]], [[Aistmarės]]), [[nerija|nerijų]].
== Istorija ==
{{main|Prūsijos istorija}}▼
Regionas patyrė labai
=== Senovės Prūsija ===▼
{{Main|Prūsai}}
[[Senovės Prūsija]] ({{de|Altpreußen}}, lietuviškai dar vadinama ''Prūsa'') - baltiškos [[Prūsai|prūsų]] tautos gyventa teritorija pietryčių Pabaltijyje, tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] upių. Čia konsolidavosi ankstyvosios gentinės [[baltų žemės|žemės]]. XIII a. [[kryžiaus žygiai į Prūsiją|Kryžiaus žygių į Prūsiją]] metu šią teritoriją nukariavo [[Vokiečių ordinas]], krašte įvesta krikščionybė.
{{Main|Vokiečių Ordinas|Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos karalystė}}▼
Nuo XIII a. regione viešpatavo [[vokiečiai]], kraštas buvo germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija - iš [[LDK]] kėlėsi etniniai [[lietuviai]], kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo žinomi kaip [[lietuvininkai]]. Jų gyvenama etninė teritorija vadinama [[Mažoji Lietuva]].
Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą - išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę į [[Hanzos lyga|Hanzos lygą]]. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia [[LDK]], taip pat plėtė teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių [[kašubai|kašubų]] žemes [[Pomerelija|Pomerelijoje]] ([[1466]] m. šis regionas atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ir buvo vadinamas [[Karališkieji Prūsai|Karališkaisiais Prūsais]] ({{De|Königlich Preussen}}, {{Pl|Prusy Królewskie}}).
▲{{main|Prūsijos istorija}}
▲Regionas patyrė labai ilgą ir sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis. Kartu tai yra regionas, turėjęs didžiulę įtaką [[Europos istorija|Europos]] ir [[Vokietijos istorija]]i.
[[Prūsijos karalystė]], įkurta [[1701]] m. buvusių [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] valdų pagrindu
▲=== Senovės Prūsija ===
▲=== Vokiečių ordinas ===
▲{{Main|Prūsijos kunigaikštystė}}
▲[[Prūsijos hercogystė]], sukurta [[1525]] m. buvusių Vokiečių ordino valdų Prūsijoje vietoje; formaliai egzistavo iki [[1701]] m., nors jau [[1618]] m. susijungė asmeninė unija su [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafyste (pastaroji įkurta [[1157]] m., nuo [[1415]] m. markgrafystėje valdė [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastija),
▲[[Prūsijos karalystė]], įkurta [[1701]] m. buvusių [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] valdų pagrindu; XVIII a. ji buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje, XIX a. viduryje jos pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas;
XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo [[1871]] m. Prūsijos karalystė tapo [[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] autonomine dalimi, turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Tuo metu Prūsijos regionas buvo vadinamas [[Prūsijos provincija]] ir buvo Prūsijos karalystės sudedamoji dalis
=== XX amžius ===
{{Main|Kaliningrado sritis}}
[[vaizdas:East Prussia 1923-1939.png|thumb|150px|Rytų Prūsijos provincija tarpukaryje]]
Po monarchijos žlugimo Vokietijoje [[1918]] m. Rytų Prūsija (Prūsijos regionas) išliko autonominė sudėtinė Vokietijos dalis. 1920 m. nuo regiono atskirtos šiauriausios teritorijos (taip vadinamas [[Klaipėdos kraštas]]), kurios atiduotos Lietuvai. Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu [[1947]] m. [[vasario 25]] d. (kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“), regionas atimtas iš Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms. Šiaurinė regiono dalis atiteko [[Rusija]]i, kur suformuota [[Kaliningrado sritis]], o pietinė regiono dalis.
Po to dar kartą visiškai pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino [[rusai]] (Kaliningrado srityje) ir [[lenkai]] (Lenkijoje).
{{Commons|Prussia|no=T}}
|