Martynas Yčas (1885): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 31:
Kai jam buvo penkeri, tėvas buvo priverstas emigruoti į [[JAV|Ameriką]], nes grėsė ištrėmimas į [[Sibiras|Sibirą]] už [[spaudos draudimas|draudžiamųjų lietuviškų raštų]] platinimą. Pradinį mokslą išėjo Biržų liaudies mokykloje. [[1900]] m. brolis [[Jonas Yčas]] nusivežė jį į [[Peterburgas|Peterburgą]], kuriame pats studijavo ir parengė stoti į gimnaziją. [[1903]] m. įstojo į Pernavos ([[Pernu]], [[Estija]]) gimnazijos trečiąją klasę. [[1906]] m. išvyko pas brolį Joną į [[Tomskas|Tomską]], metus mokėsi privačiai, o [[1907]] m. išlaikė abitūros egzaminus ir pradėjo studijuoti teisę Tomsko universitete. [[1911]] m. baigė studijas. Jo diplominis darbas „[[Evangelikai|Evangelikų]] bendruomenės atsiradimas ir organizacija Lietuvoje ir kunigo padėtis joje“ buvo įvertintas aukso medaliu, o autoriui pasiūlyta likti universitete ir rengtis profesūrai. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 329-332 p.</ref>Tačiau jis atvyko į [[Kaunas|Kauną]] ir pradėjo dirbti prisiekusiojo advokato [[Petras Leonas|Petro Leono]] padėjėju.
[[1912]] m. dvidešimt šešerių metų
Po [[1917]] m. [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] Valstybės dūmos Vykdomasis komitetas jį paskyrė vyriausiuoju švietimo reikalų komisaru, o Laikinoji vyriausybė pakvietė užimti švietimo viceministro postą. Dirbdamas vyriausybėje rūpinosi, kad naujoji Rusijos valdžia paskelbtų Lietuvos nepriklausomybę. [[1917]] m. [[gegužės 27]] d. – [[birželio 3]] d. [[Rusijos lietuvių seimas|Rusijos lietuvių seime]] nuosekliai gynė Lietuvos nepriklausomybės siekį, padėjo organizuoti Rusijos armijoje tarnavusių lietuvių tautinius dalinius. Po bolševikų perversmo kartu su kitais lietuvių veikėjais suimtas ir įkalintas [[Voronežas|Voronežo]] kalėjime. Ištrūkęs iš kalėjimo slapstėsi ir [[1918]] m. [[balandžio 17]] d. grįžo į vokiečių okupuotą Lietuvą.
Eilutė 37:
[[1918]] m. birželio pradžioje [[Lietuvos Taryba]] jį paskyrė savo atstovu [[Ukraina|Ukrainoje]] ir pavedė tvarkyti karo pabėgėlių bei tremtinių grąžinimo reikalus. [[1918]] m. [[liepos 13]] d. kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą.
Nuo [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d.
Nuo [[1919]] m. [[kovo 7]] d. Lietuvos delegacijos [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] narys, delegacijos pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] pavaduotojas. Kartu ėjo Vyriausybės finansų įgaliotinio pareigas ir sėkmingai vedė derybas dėl paskolų bei Lietuvai reikalingiausių prekių.
|