20:45, 4 gegužės 2011 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S →‎Nuorodos ← Prieš tai darytas keitimas		13:53, 20 gegužės 2011 versija taisyti anuliuoti Žaibas (aptarimas \| indėlis) 439 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 27: Partos regiono gyventojai partai (parnai) buvo [[skitai\|skitų]] kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadino ''Ashkuz''. Apie juos žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis - kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose ([[Apolodoras iš Artemitos\|Apolodoro iš Artemitos]], [[Izidoras iš Charakso\|Izidoro iš Charakso]]). Parta buvo nereikšmingas regionas iranėnų pasaulio pakraštyje. Vienas pirmųjų jo paminėjimų (kaip ''Partakka'') buvo [[VII a. pr. m. e.]] [[Asirija\|asirų]] dokumentuose. Nėra tikrai žinoma, bet spėjama, kad regionas priklausė [[Medų imperija]]i. Nuo [[VI a. pr. m. e.]] jis prijungtas prie [[Achemenidų imperija\|Achemenidų imperijos]]. Pirmasis tikras jo paminėjimas yra Behistūno įraše, datuojamame apie [[520 m. pr. m. e.]], kaip vienas iš Achemenidų padalinių. [[Herodotas]] mini, kad jo mokama duoklė buvo labai maža. [[Aleksandras Didysis]] pasiekė regioną savo žygių metu [[330 m. pr. m. e.]] Tuo metu regiono vietininkas buvo ''Phrataphernes'', kuris čia paliktas valdyti. Vėliau, valdant [[Seleukidai\|Seleukidams]], Parta buvo traktuojama kaip atskira [[satrapija]], čia buvo skiriami graikų vietininkai. [[247 m. pr. m. e.]] Seleukidų imperiją ištikus krizei, vietos satrapas Andragoras paskelbė nepriklausomybę (kaip tą padarė [[Baktrija\|Baktrijos]] satrapija rytuose). Apie [[238 m. pr. m. e.]] valdžią regione užėmė vietos parnų vadas [[Aršakas I]]. Taip įsitvirtino vietinės kilmės [[Aršakidų dinastija]]. ===Aršakidų valdymas ir po jo=== [[Vaizdas:LocationParthia.PNG\|250px\|thumb\|left\|Partų imperija [[60 m. pr. m. e.]]]] [[Vaizdas:SurenaImage.jpg\|150px\|thumb\|Partų princo, manoma [[Surena\|Surenos]], Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, [[Teheranas]])]] Ankstyvaisiais Aršakidų viešpatavimo laikais regionas patyrė invazijas iš įvairių pusių: jį susigrąžinti siekė Seleukidai, bandė užkariauti [[Graikų-baktrų karalystė]], be to veržėsi klajokliai [[sakai (tauta)\|sakai]], [[mesagetai]] ir [[tocharai]] iš šiaurės. Aršakidų valdovui [[Mitridatas Didysis\|Mitridatui]] (~~171–138~~[[171 m. pr. m. e.\|171]]–[[138 m. pr. m. e.]]) pavyko atkurti stabilumą regione ir pradėti savo valstybės ekspansiją. Taip parnai sukūrė milžinišką imperiją, klestėjimo laikais apėmusią taip pat ir dabartinių [[Armėnija\|Armėnijos]], [[Irakas\|Irako]], [[Gruzija\|Gruzijos]], [[Turkija\|Turkijos]], [[Sirija\|Sirijos]], [[Pakistanas\|Pakistano]] ir [[Afganistanas\|Afganistano]] regionus ir [[Persų įlanka\|Persų įlankos]] pakrantes. Aršakidams sukūrus imperiją, jos kultūrinis ir politinis centras buvo perkeltas į patogesnę vietą istoriniame [[Medija\|Medijos]] regione. Tai lėmė Partos regiono reikšmės sumažėjimą. Žlugus imperijai, regioną nukariavo kita persiška dinastija - [[Sasanidai]], kurie čia viešpatavo iki [[VII a.]] Sasanidų imperijoje Partos regionas dar labiau prarado reikšmę ir buvo administruojamas kaip [[Chorasanas\|Chorasano]] (Rytų ketvirčio) dalis. Nepaisant to, partų diduomenė išsaugojo savo reikšmę valstybės valdyme. [[VII a.]] Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, pradėta regiono islamizacija. Regionas pradėtas traktuoti kaip Chorasano dalis. == Nuorodos ==

Partai: Skirtumas tarp puslapio versijų