Paryžiaus taikos konferencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Lietuva]] į konferenciją nebuvo pakviesta. Nepaisant to, Lietuva buvo išsiuntusi savo atstovus į [[Paryžius|Paryžių]], kurie turėjo atstovauti Lietuvos interesus, tiesiogiai taikos konferencijoje nedalyvaudami. Nepriklausomos Lietuvos reikalaiRespublikos taikosdelegacija konferencijojebuvo sprendėsisudaryta Baltijosiš reikalųdviejų komisijoje,grupių – kuriojeetnografinės Lietuvos ir [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]]. Pirmojoje buvo Lenkijos[[Martynas reikalųYčas pakomisijis(1885)|Martynas Yčas]], [[Tomas Naruševičius]], [[Petras Klimas]], [[Simonas Rozenbaumas]], [[Maksas Soloveičikas]], [[Alfredas Jonas Tiškevičius]] ir kt.; LietuviųAmerikos delegacijalietuviams Paryžiujeatstovavo turėjo[[Jonas šiuosŽilius]], pagrindinius[[Bronius tikslus:Kazys Balutis]] ir [[Juozas Dabužis|J. Dobužinskis]]. Visai delegacijai vadovavo [[Augustinas Voldemaras]], o jos sekretorius buvo [[Oskaras Milašius]].

* Lietuvos savarankiškumo teisės pagrindimo santykiuose su [[Lenkija]]. Lenkija teigė, kad Lietuva seniai neturi nepriklausomybės ir nemokės tvarkytis. Paramos ieškota Paryžiaus spaudoje  – net su 12 laikraščių tartasi dėl palankių Lietuvai straipsnių, nors susitarti už 50 000 frankų pavyko tik su „Le Temps“.

[[uk:Паризька мирна конференція 1919—19201919–1920]]