|
| vardas = {{PAGENAME}}
| titulas =
| vaizdas = Kazimieras BugaBūgaKazys.JPGjpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas =
}}
'''Kazimieras Būga''' ([[1879]] m. [[lapkričio 6]] d. [[Pažiegė]]je, [[Zarasų apskritis]] – [[1924]] m. [[gruodžio 2]] d. [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]]) – Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tyrinėtojų, profesorius.
== Biografija ==
Gimė valstiečių šeimoje. Mokėsi pas kaimo daraktorių, [[1890]]–[[1891]] m. [[Dusetų valsčius|Dusetų valsčiaus]] mokykloje, kitą žiemą tęsė mokslus [[Zarasai|Zarasuose]]. Po to tėvai jį nuvežė į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]], kur gyveno jo pusbrolis.
[[1897]] m. baigė keturklasę šv. Kotrynos mokyklą ir, vykdydamas tėvų valią, tais pačiais metais įstojo į [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo kunigų seminariją]], bet po metų iš jos pasitraukė, todėl neteko namų paramos. Nuo [[1898]] m. rudens pradėjo savarankišką gyvenimą. Vertėsi pamokomis, [[1899]]–[[1903]] m. dirbo [[meteorologija|meteorologijos]] observatorijoje, dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje. Mokydamasis Peterburge, susipažino su žymiu lietuvių kalbininku prof. [[Kazimieras Jaunius|Kazimieru Jauniumi]], nuo 1903 m. tapo jo moksliniu sekretoriumi.
[[Vaizdas:Kazimieras Buga.JPG|thumb|left]]
Globojamas Peterburgo lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų, [[1905]] m. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitetą]] studijuoti kalbotyros. Studijuodamas universitete išleido pirmą stambų veikalą „Aistiškai studijai“, parašė vertingų mokslo darbų. Už darbą apie slavų skolinius lietuvių kalboje jam įteiktas aukso medalis. Baigęs universitetą [[1912]] m. paliko Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. [[1914]] m. tobulinosi [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]]. [[1916]] m. paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu. [[1917]]–[[1919]] m. [[Permė]]s, 1919–[[1920]] m. [[Tomskas|Tomsko]] universiteto profesorius. ▼
1920 m. grįžo į Lietuvą. 1920 m. dirbo Švietimo ministerijoje. Nuo 1920 m. ėmė organizuoti [[Lietuvių kalbos žodynas|Lietuvių kalbos žodyno]] leidimą. Nuo [[1922]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] profesorius. Dėstė beveik visus kalbotyros dalykus, rengė vadovėlius studentams. [[1924]] m. išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį, antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po K. Būgos mirties. K. Būga buvo sukaupęs apie 617 000 lapelių žodyno kartoteką. Redagavo [[Antanas Juška (1819)|Antano Juškos]] žodyną. ▼▲Globojamas Peterburgo lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų, [[1905]] m. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitetą]] studijuoti kalbotyros. Studijuodamas universitete išleido pirmą stambų veikalą „Aistiškai studijai“, parašė vertingų mokslo darbų. Už darbą apie slavų skolinius lietuvių kalboje jam įteiktas aukso medalis. Baigęs universitetą [[1912]] m. paliko Lyginamosios kalbotyros katedroje rengtis profesūrai. [[1914]] m. tobulinosi [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]]. [[1916]] m. paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu. [[1917]]–[[1919]] m. [[Permė]]s, 1919–[[1920]] m. [[Tomskas|Tomsko]] universiteto profesorius.
[[1924]] m. birželio mėn. gavęs atostogų, išvyko į [[Aukštadvaris|Aukštadvarį]] tyrinėti to krašto dzūkų tarmės ribos. Rinkdamas medžiagą persišaldė, susirgo, kaip iš pradžių manyta, [[gripas|gripu]]. Liga persimetė į smegenis. Sveikata negerėjo ir pervežus į Kauną. Po aštuonių dienų ligonis buvo pervežtas į Karaliaučių. Profesoriui pripažintas smegenų gripas. [[Lapkričio 25]] d. jis buvo paralyžiuotas, o naktį iš gruodžio 1-osios į 2-ąją mirė. [[Gruodžio 5]] d. greituoju traukiniu K. Būgos kūną į Kauną parvežė jo senas globėjas ir bičiulis prof. [[Eduardas Volteris]]. [[Gruodžio 6]] d. Kazimieras Būga iškilmingai palaidotas [[Ramybės parkas|Kauno kapinėse]] netoli savo mokytojo Kazimiero Jauniaus kapo. Kai sovietmečiu miesto centre kapinės buvo panaikintos, palaikai perkelti į [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapines]]. ▼▲1920 m. grįžo į Lietuvą. 1920 m. dirbo Švietimo ministerijoje. Nuo 1920 m. ėmė organizuoti [[Lietuvių kalbos žodynas|Lietuvių kalbos žodyno]] leidimą. Nuo [[1922]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] profesorius. Dėstė beveik visus kalbotyros dalykus, rengė vadovėlius studentams. [[1924]] m. išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį, antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po K. Būgos mirties. K. Būga buvo sukaupęs apie 617 000 lapelių žodyno kartoteką. Redagavo [[Antanas Juška (1819)|Antano Juškos]] žodyną.
▲[[1924]] m. birželio mėn. gavęs atostogų, išvyko į [[Aukštadvaris|Aukštadvarį]] tyrinėti to krašto dzūkų tarmės ribos. Rinkdamas medžiagą persišaldė, susirgo, kaip iš pradžių manyta, [[gripas|gripu]]. Liga persimetė į smegenis. Sveikata negerėjo ir pervežus į Kauną. Po aštuonių dienų ligonis buvo pervežtas į Karaliaučių. Profesoriui pripažintas smegenų gripas. [[Lapkričio 25]] d. jis buvo paralyžiuotas, o naktį iš gruodžio 1-osios į 2-ąją mirė. [[Gruodžio 5]] d. greituoju traukiniu K. Būgos kūną į Kauną parvežė jo senas globėjas ir bičiulis prof. [[Eduardas Volteris]]. [[Gruodžio 6]] d. Kazimieras Būga iškilmingai palaidotas [[Ramybės parkas|Kauno kapinėse]] netoli savo mokytojo Kazimiero Jauniaus kapo. Kai sovietmečiu miesto centre kapinės buvo panaikintos, palaikai perkelti į [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapines]].
== Darbai ==
* Apie lietuvių asmenus valdus
* Lituanica
* Visų senieji lietuvių santykiai su germanais <ref>Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė. ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo''. - – Kaunas: Kraštotvarka, 1999. - – ISBN 9986-892-34-1, p. 127. </ref>
== Atminimo įamžinimas ==
[[Vaizdas:Petras_Repsys1.jpg|thumb|200px| K. Būgos auditorija Vilniaus universitete]]
* [[1933]] m. Kipro Petrausko gatvė [[Naujamiestis (Kaunas)|Kauno Naujamiestyje]] pervadinta K. Būgos vardu.
* [[1934]] m. [[spalio 4]] d. [[Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija|Dusetų mokyklai]] suteiktas K. Būgos vardas.
* [[1973]] m. Pažiegėje įkurtas memorialinis muziejus. <ref>http://www.muziejai.lt/zarasai/bugos_mem_muz.htm</ref>
* [[1977]] m. prie namo Kaune, kuriame gyveno (J. Jablonskio g. 6, [[Kauno Maironio gimnazija|Maironio gimnazijos]] kiemas) atidengta memorialinė lenta. [[2005]] m. rugpjūčio mėn. atidengta nauja lenta. <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=B%DBGA%20KAZIMIERAS</ref>
* [[1979]] m. pažymint prof. K. Būgos 100-ąsias metines pastatytas liaudies meistro Vytauto Ulevičiaus skulptūrinis stulpas su rodykle, rodančia kelią į kalbininko gimtinę.
* 1979 m. sukurtas medalis (dail. [[Petras Repšys]]).
* [[1985]] m. [[Dusetos|Dusetų]] Nepriklausomybės aikštėje atidengtas paminklas-biustas (skulpt. [[Bronius Vyšniauskas]], archit. Romas Vyšniauskas).
* [[1989]] m. lapkričio mėn. minint 110-ąsias kalbininko gimimo metines, Pažiegėje, Būgų sodyboje, pastatytas liaudies meistro J. Veržos simbolinis kryžius.
* [[1994]] m. Dusetų bibliotekai suteiktas prof. K. Būgos vardas. <ref>[http://www.ausra.pl/0414/BUGA.html Mūsų tautos pasididžiavimas]</ref>
* [[2004]] m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė). <ref>http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=751&parent_id=161</ref>
== Šaltiniai ==
{{wikiquote}}
* [http://www.zarasai.lt/tic/index.php?kas=64&ids=24&idm=0 K. Būgos namas-muziejus Zarasų rajone]
* [http://alkas.lt/2010/11/06/vietu-varda/ K.Būga: Vietų vardai – istorijos šaltinis]
* [http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030430/lite_01.html Knygoje – Būgų giminės likimas // XXI amžius, 2003-04-30, Nr. 33 (1137)]
{{DEFAULTSORT:Būga, Kazimieras}}
| 