Amerikos–Meksikos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymo bandymai
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 98:
Vietoje to, kad sustiprinti Teiloro pozicijas tolesniam puolimui, prezidentas Polkas nusiuntė antrą armiją, vadovaujamą Vinfildo Skoto, laivais prie [[Verakrusas|Verakruso]], kad šis įsiveržtų į pagrindinius Meksikos rajonus. Polkas nepasitikėjo Teiloru, kuris jo manymu parodė savo nekompetenciją pasirašydamas paliaubas Monterėjuje. Taip pat į Teilorą prezidentas galėjo žiūrėti kaip į savo politinį konkurentą [[Baltieji rūmai|Baltuosiuose rūmuose]].
 
Pirmą kartą JAV istorijoje besiruošdamas Verkruso apgulčiai Skotas atliko desanto išlaipinimą. 12 –osDvylikos tūkstančių savanorių ir kareivių armija sėkmingai iškrovė amuniciją, ginklus ir arklius netoli miesto sienų. Miestą gynė Meksikos generolas Chuanas Moralesas su 3400 kareivių. [[Mortyra|Mortyros]] ir jūriniai pabūklai panaudoti griaunant miesto sienas ir siekiant psichologiškai palaužti pasipriešinimą. Miestas atsakė kaip sugebėjo savo artilerija. Verakrusas pasidavė po 12 –osdvylikos dienų trukusios apgulties. Amerikiečiai prarado 80 žmonių, o meksiekiečiai – apie 180 iš kurių dalis buvo civiliai. Apgulties metu amerikiečius guldė ir geltonoji karštligė.
 
Po apgulties Skotas patraukė į [[Meksikas|Meksiko]] pusę su 8500 sveikų karių. Tuo metu Santa Ana įrenginėjo įtvirtinimus kanjone aplink pagrindinį kelią pusiaukelėje į sostinę netoli Sero Gordo kaimelio. Santa Ana apkasuose dislokavo 12 –advylika tūkstančių kareivių ir artileriją palei kelią, kuriuo kaip manė, turėjo keliauti Skotas. Tačiau pastarasis į priekį pasiuntė 2600 [[dragūnai|dragūnus]] ir atidengusi ugnį meksikiečių artilerija per anksti išdavė savo pozicijas. Vietoje to, kad eitų pagrindiniu keliu Skotas su kariuomene patraukė per laukinę vietovę ant aukštumų išdėstydamas artileriją ir patyliukais supdamas meksikiečius iš flangų. Nors Santa Ana jau buvo informuotas apie amerikiečių pozicijas, jo kariai nebuvo pasiruošę sekusiai atakai. Meksikiečių kariuomenė buvo sutriuškinta. Amerikiečiai neteko apie 400 karių, meksikiečiai apie 1000 ir dar 3000 pakliuvo į nelaisvę.
 
Gegužės mėnesį skotas pasiekė [[Puebla (Meksika)|Pueblą]], tuo metu antrą pagal dydį Meksikos miestą. Miestiečiai pasidavė [[gegužės 15]] d. be pasipriešinimo, nes nemėgo prezidento Santa Anos. Po mūšio už Čepultepeką Meksikas liko atviras amerikiečių armijai ir vėliau buvo užimtas.