Povilas Januševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Povilas Januševičius''' ([[1866]]  m. [[gruodžio 29]] d. [[Biržai]]  – [[1948]]  m. [[gegužės 17]] d. [[Kaunas]])  – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, kalbininkas.

Gimė miestiečių Magdalenos ir Kazimiero Januševičių šeimoje. Jis buvo antras sūnus septynių vaikų šeimoje. Gimnaziją baigė [[Ryga|Rygoje]]. 1886 metais įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], kurią baigus [[1890]] metais buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas į [[Linkuva|Linkuvą]] vikaru. 1894 metais savo paties lėšomis pradėjo studijas [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje]], kurią baigė [[1898]] metais. [[1898]]–[[1919]]  m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]], homiletiką. Nuo [[1918]]  m. [[Kauno vyskupija|Kauno vyskupijoje]] ėjo cenzoriaus, oficiolo pareigas. 1919  m. tapo senamiesčio [[Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia|Šv. Trejybės parapijinės bažnyčios]] klebonu, savo klebonavimo metais iki pat atsistatydinimo [[1938]]  m. globojo našlaičius, stengėsi suteikti jiems tinkamą išsilavinimą. Jo iniciatyva arba jam dalyvaujant įkurtos [[Šv. Kazimiero draugija]], [[Lietuvių katalikių moterų draugija]], [[Vaikelio Jėzaus draugija]], [[Šv. Zitos draugija]]. Šis aktyvus lietuviškų draugijų veikėjas atsistatydino nuo klebono pareigų, dėl to kad užkliuvo jo tolerancija lenkų kalbai ir parapijiečiams lenkams. Jam atsisakius išguiti lenkų kalbą iš savo parapijos jis buvo apkaltintas prolenkiškumu.

Padėjo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskiui]] redaguoti [[Antanas Juška (1819)|A. Juškos]] lietuvių kalbos žodyną. Išleido rašybos vadovėlių („Trįs lekcijos geram išsimokinimui puikjai rašyti“ [[1900]]  m.) Sekdamas [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] gramatika parašė vadovėlius „Naujas lietuviškas kalbamokslis“ [[1903]]  m., „Senasis lietuviškas kalbomokslys“, „Santaika (sintaxis) lietuviškoje kalboje“, abu [[1905]]  m. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („[[Lietuvių laikraštis]]“, „Viltis“, „[[Vilniaus žinios]]“, „Draugija“ ir kt.) Daug prisidėjo redaguodamas pirmąjį moterų laikraštį "Lietuvaitė"„Lietuvaitė“ (1910-19141910–1914). Periodikoje iki pirmo pasaulinio karo daug rašęs apie verslumą, kooperaciją; realiame gyvenime buvo aktyvus vartotojų draugijų šalininkas. Parašė dienoraštį „Visokių atsitikimų sąrašas: 1895-1898“1895–1898“, išleistas 2004  m.<ref>{{VLE|VIII|530|[[Algirdas Sabaliauskas]]|Povilas Januševičius}}</ref>

Vilma Žaltauskaitė, Povilas Januševičius. Visokių atsitikimų sąrasza: 1895-18981895–1898. Vilnius, 2004.

Vytautas Pruskus, "Prelatas -„Prelatas – verslo ir amatų ugdytojas"ugdytojas“, [[Katalikų pasaulis]], 1995, Nr.5.

Ineza Juzefa Janonė, "Leiskite„Leiskite mažutėliams eiti pas mane"mane“, Literatūra ir menas, 2008-01-18. www.culture.lt/lmenas/?st_id=12061