Belovežo giria: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Šablono pakeitimas using AWB
Eilutė 21:
| governing_body = Gamtos apsaugos ministerija
| UNESCO id = 33
{{commonscat| vikiteka = Category:Białowieski National Park}}
}}
[[Vaizdas:Wisent.jpg|thumb|Girios simbolis – stumbras]]
eilutė 33 ⟶ 34:
Belovežo [[giria]] ir nacionaliniai parkai yra Lenkijos [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]] ir Baltarusijos [[Bresto sritis|Bresto]] ir [[Gardino sritis|Gardino srityse]]. Giria yra centrinės Europos lygumoje ir [[Vysla|Vyslos]] baseino rytiniame pakraštyje. Čia praeina ir Baltijos jūros bei Juodosios jūros vandenskyros linija.
 
Belovežo giria yra plokščia aukštuma, maždaug 170 m virš jūros lygio. Aukščiausia vieta yra Stirnų kalnas (202 m); žemiausios vietos 137-157137–157 m aukščio. Aukščiausia plokštumos vieta yra viduryje, iš čia ji žemėja į visas puses, dėl to beiveik visi girios upeliai teka iš centro. Per vidurį eina slėnis, kuriuo teka Narevkos upelis. Jo slėnis pradėtas sausinti ir vaga tvarkyti dar [[tyzenhauzai|Tyzenhauzo]] laikais.
 
Pietrytinė dalis yra kalvotesnė nei kitos girios dalys. Kai kurios kalvos čia net vadinamos kalnais. Nuo kalvų į vakarus telkšo plačios balos. jose prasideda Perevolo upelis, tekąs į Lesną ir Solomenką, kuris teka į pietus [[pelkė]]mis.
eilutė 40 ⟶ 41:
 
== Plotas ==
UNESCO Pasaulio kultūros paveldui priskiriamas biosferos rezervatas Lenkijoje užima 200  km². Baltarusijos pusėje biosferos rezervatas apima 1 771  km². Pagrindinė miško dalis užima 157  km², dar 714  km² sudaro buferinę zoną ir 900  km² - pereinamąją zoną. Nacionalinis parkas ir pasaulio paveldas kartu sudaro 876,1  km².
 
== Dirvožemis ==
eilutė 51 ⟶ 52:
[[1880]] m. girioje buvo 40 proc. pušynų, 20 proc. eglynų ir iki 3 proc. ąžuolynų. Jau tuo metu pastebėta didelė augalų įvairovė – [[1887]]–[[1888]] m. tirdami girią botanikai F. Blonski, K. Drymmer ir A. Eismondas rado 1337 rūšis augalų ir grybų, tarp jų 308 rūšis grybų, 121 rūšį samanų ir 10 rūšių paparčių. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pušys augo 53,5 proc. girios teritorijos (59 258 ha), eglės 9,8 proc. (10 907 ha), ąžuolai 4,5 proc. (4 991 ha).
 
Dabartiniais laikais vidutinis parko medynų amžius >100 m., tačiau atskiros dalys yra 250-300250–300 m. senumo. Girioje yra 400-600400–600 m. amžiaus [[ąžuolas|ąžuolų]], 250-350250–350 m. amžiaus [[uosis|uosių]] ir [[pušis|pušų]], 200-250200–250 m. amžiaus [[eglė|eglių]].
 
Miškas pagal augalijos ir gyvūnijos gausą neturi lygių Europoje: priskaičiuojama 260 [[lapsamanės|lapsamanių]], 570 [[grybai|grybų]], 290 [[kerpės|kerpių]] rūšių ir kt.; net 270 [[paukščiai|paukščių]] rūšių, 11 000 [[bestuburiai|bestuburių]], 59 [[žinduoliai|žinduolių]]. Belovežo girioje gyvena didžiausia pasaulyje [[stumbras|stumbrų]] populiacija. Daug saugomų rūšių. Girioje gausu gamtos paminklų.
eilutė 73 ⟶ 74:
 
== Šaltiniai ==
* Lietuviškoji enciklopedija, II t. - Kaunas: Spaudos Fondas, 1934. - p.  1005-12.
 
== Nuorodos ==
{{commonscat|Białowieski National Park}}
* [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=120489 Baltvyžių giria ir stumbrai // Iliustruotas laikraštis, 1932 m. vasario 25 d., 10 psl.]