Aloadai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Aloadai buvo grandinėmis sukaustę [[Arėjas|Arėją]] ir jį laikė trylika mėnesiu variniame inde, iš kurio Arėją išlaisvino [[Hermis]]<ref>Homeras. Iliada V 385</ref>. Apie Arėją Hermiui pasakė Aloadų pamotė [[Eriboja]]. Pagal kitą mitą, broliai milžinai užsinorėjo užlipti į dangų (Olimpo kalną), kad Otas gautų [[Artemidė|Artemidę]], o Efialtas - [[Hera|Herą]]. Todėl jie norėję ant Olimpo kalno užtempti Osos kalną, o ant jo Peliono kalną. Tačiau juos nukovęs [[ApalonasApolonas]] (arba jie patys užsimušę bandydami nukauti tarp jų bėgančią stirną, kuria buvo pasivertusi Artemidė<ref>Apolodoras. Biblioteka I 7, 4</ref>), dar jiems barzdos nebuvo pradėjusios augti<ref>Homeras. Odisėja XI</ref>. Požemio karalystėje juos atskyrė ir pririšo gyvatėmis prie prie kolonų, kur jie kankinosi girdėdami nenutylantį pelėdos riksmą. Pagal vėlesnį mitą stirną pasiuntęs Apolonas, siekdamas apginti Artemidę nuo Aloadų persekiojimų.

Iš kitos teigiamos pusės jie buvo garbinami [[Naksas|Naksos]] ir [[Bojotija|Bojotijos]] Akros miestuose, kuriuos jie tariamai įkūrė.

Pagal kitą versiją Arėjas buvo išlaisvintas tada, kai Artemidė pasisiūlė Otui. To ėmė pavydėjopavydėti jo brolis ir jie susikovė, Artemidė pasivertė stirna ir šoko tarp jų. Aloadai kartu metė ietis į stirną ir užmušė vienas kitą. Panašus mitas brolžudybės mitas minimas Septyniese prieš [[Tėbai (Graikija)|Tėbus]] žygyje, kur Eteoklas ir Polinikas nukovė vienas kitą.