Gavėnia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: jv:Pra-Paskah |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:StMartin43-53.JPG|thumb]]'''Gavėnia''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] [[Pasninkas|pasninko]] laikotarpis prieš [[Velykos|Velykas]] skirtas [[Jėzus Kristus|Kristaus]] kančioms ir mirčiai prisiminti. Gavėnia prasideda [[Pelenų diena]]. Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti [[Mėsa|mėsiškus]] ir pieniškus valgius, linksmintis. Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki [[XX a.]] pr. trukdavo 40 dienų. Tai apėmė laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki [[Didysis ketvirtadienis|Didžiojo ketvirtadienio]]. Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai, kuriuos vėliau krikštydavo Velyknakčio apeigų metu. Nuo XX a. pr. katalikų bažnytinės teisės kodeksu ([[1914]] m.) ir Vatikano II susirinkimo nutarimais gavėnios pasninko dienų skaičius
Yra manančių, kad gavėnios ištakos – ikikrikščioniškos religijos. Jų tikintieji pavasarį šventė mirštančio ir iš numirusių prisikeliančio dievo ([[Ozyris|Ozyrio]] [[Senovės Egiptas|Egipte]], [[Adonis|Adonio]] [[Finikija|Finikijoje]], [[Atis|Ačio]] [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Dionisas|Dioniso]] [[Senovės Graikija|Graikijoje]]) prisikėlimą. Prieš šią šventę būdavo pasninkaujama, atliekamos įvairios apeigos, raudojama, plakamasi, būdavo daiginamos žolės. Šiais veiksmais reikštas liūdesys dėl dievo (gamtos) mirties, pastangos magiškomis priemonėmis užsitikrinti gausų derlių.
| |||