Gerklos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: qu:Tunqur muqu |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymo bandymai |
||
Eilutė 13:
Į medialinę pusę ir į viršų atsisukęs raiščio kraštas yra sustorėjęs. Sustorėjusių skaidulų pluoštas, esantis tarp vedeginės kremzlės balsinės ataugos ir skydinės kremzlės vidinio paviršiaus (paveikslas) yra '''balso styga''' (''ligamentum vocale''). Balso stygos yra tarpslankstelinės kremzlės, esančios tarp IV ir V slankstelio. Jų ilgis nevienodas: moterų – 15–18 mm, vyrų – 24 mm.
Skersai gerklų susiformavusios dvi balso stygos, tarp kurių yra balso plyšys. Stygas sudaro tam tikros gerklų gleivinės klostės, kurių tempimas keičiasi susitraukiant ar atsipalaiduojant prie jų prisitvirtinusiems raumenims. Keičiantis balso stygų įtempimui, praplatėja arba susiaurėja ir balso plyšys. Kai žmogus tyli, balso stygos būna nutolusios viena nuo kitos ir balso plyšys būna panašus į lygiašonį trikampį. Kalbant jos šiek tiek susiglaudžia. Iškvepiamas oras spaudžia klostes, ir jos pradeda virpėti. Taip susidaro garsas. Kuo dažniau virpa balso stygos, tuo aukštesnis būna balsas. Moterų balso stygos trumpesnės negu vyrų, todėl ir virpėjimo dažnis būna didesnis, o balsas aukštesnis. Žmogui, kitaip negu gyvūnams, būdinga artikuliuota kalba. Mūsų kalbos garsai susiję ne tik su balso stygų virpėjimu, bet ir su liežuvio, dantų, lūpų, abiejų žandikaulių padėtimi kalbant. Tik dėl jų mes galime tarti artikuliuotus garsus. Balso stygas reikia saugoti. Rėkiant, per daug garsiai kalbant balso stygos pertempiamos arba net sužalojamos. Dėl to balsas gali užkimti, tapti duslus ir net visiškai dingti. Balso stygas taip pat veikia rūkymas ir alkoholis, dažni kvėpavimo takų uždegimai. Virš balso stygų yra prieangio raiščiai. Žiedinę kremzlę su rykle jungia žiedinis ryklės raištis, ''lig. cricopharyngeum''. Apačioje gerklos pasibaigia žiediniu gerklės raiščiu,– lig''. cricotracheale'', kuris suriša žiedinę kremzlę su pirmuoju gerklės pusžiedžiu. Tarp skydinės ir žiedinės kremzlių yra sąnarys, kurį sudaro apatiniai skydinės kremzlės ragai ir žiedinės kremzlės skydiniai sąnariniai paviršiai. Žiedinis skydo sąnarys, ''aiticulatio cricothyroidea'', yra derintinis. Per šį sąnarį skydinė kremzlė juda apie horizontalią ašį, priekyje suartėdama su žiedine kremzle arba nutoldama nuo jos. Tuo pačiu didėja arba mažėja atstumas tarp skydinės ir vedeginės kremzlių ir tarp jų esanti balso styga įsitempia ar atsipalaiduoja.
Kitas svarbus sąnarys yra tarp vedeginių kremzlių ir žiedinės kremzlės, būtent žiedinis vedegos sąnarys. Jį sudaro vedeginės kremzlės apačioje esantis sąnarinis laukelis ir viršutinio žiedinės kremzlės krašto analogiškas paviršius. Šis sąnarys vienaašis. Vienintelė jo ašis yra vertikali, apie ją juda vedeginė kremzlė, galinti balsinę ataugą pasukti į vidų ir išorę. Be šito judesio, vedeginės kremzlės gali nežymiai slysti sąnariniais paviršiais ir dėl to suartėti arba nutolti viena nuo kitos. Dėl šių vedeginės kremzlės judesių balso plyšys gali susiaurėti ir praplatėti.
| |||